Kai praeities trauma trukdo dabarčiai: kompleksinis potrauminio streso sutrikimas

Negydomas, KPTSS gali tapti visą gyvenimą lydinčia būsena. KPTSS taip pat siejamas su savižudybės rizika ir bandymais nusižudyti.

Kompleksinis potrauminio streso sutrikimas (Complex Postraumatic Stress Disorder, toliau sutr. KPTSS) – diagnozė, apibūdinanti žmonių savijautą po užsitęsusio ar pasikartojančio traumavimo. Apima daugiau nei daugeliui jau žinomo PTSS (Potrauminio streso sutrikimo) simptomus, bet ir emocijų reguliavimo, savęs vertinimo ir santykių problemas. KPTSS yra vienas iš suicidinių minčių, bandymų žudytis ir savižudybės rizikos veiksnių.

Kaip atsiranda kompleksinis potrauminio streso sutrikimas?

Kompleksinį potrauminio streso sutrikimą (KPTSS) dažniausiai sukelia ilgalaikiai ir pasikartojantys įvykiai, iš kurių ištrūkti yra sunku ar neįmanoma. Pavyzdžiui, užsitęsęs fizinis smurtas artimoje aplinkoje, pasikartojanti fizinė ar seksualinė prievarta vaikystėje, emocinis smurtas ar nepriežiūra. Įsivaizduokite vaiką, kuris nuolat patiria tėčio pykčio priepuolius  – tai yra ilgalaikiai ir pasikartojantys įvykiai, iš kurių vaikui ištrūkti ir nėra įmanoma. Juk vaikas priklauso nuo tėvų, neturi galimybių savarankiškai išgyventi.

Pagrindiniais KPTSS “sukėlėjais” laikomi smurtas šeimoje, nepriežiūra. Pavyzdžiui, ilgalaikiai tėvų konfliktai, riksmai kitame kambaryje vakarais; tėvų alkoholizmas; dėl užsitęsusios depresijos ir / ar kitų tėčio ar mamos sutrikimų netenkinami vaiko emociniai poreikiai, emocinis apleistumas; itin griežtas autoritarinis auklėjimas primenantis kareivines, kai ugdomas paklusimas, o ne savarankiškumas; pakartotinis vaiko fizinių ir/ar emocinių ribų nepaisymas ir t.t.

Dažnu atveju tokias traumas patyrę žmonės nelaiko jų traumomis, galėjusiomis padaryti jiems kokį nors poveikį. Kartais tokios traumos vadinamos „mažosiomis traumomis“, kadangi tarsi neprilygsta tokiems universaliai baisiems patyrimams, kaip seksualinė prievarta ar pakartotinis fizinis smurtavimas prieš vaiką. Vis dėlto, gyvenantys tokiose aplinkybėse vaikai neturi kito pasirinkimo kaip normalizuoti situaciją, kurioje yra, ir kaip galima geriau prisitaikyti. Kompleksines traumas vaikystėje patyrę žmonės jau tada išmoko, kaip ir kada geriau kalbėtis su tėčiu, kad jam neprasidėtų pykčio priepuolis, kaip rūpintis mama, kad ji nepriekaištautų, kad vaikai ja nesirūpina ir nepaiso jos poreikių. Vaikai retai kada gali iki galo suprasti, o ir žodžiais apibūdinti, kas vyksta jų šeimoje. Jei žmogus atsimena, kad vaikas būdamas nesijautė saugus namuose, turėjo slopinti savo emocijas ar poreikius, kad išlaikytų tariamą ramybę namuose, tai yra labai svarbi informacija žmogui apie tai, kaip jam teko augti.

Nėra jokio tariamai objektyvaus įvykių sąrašo, kurie gali būti pagrįstai laikomi visiems sukeliančiais traumą arba nesukeliančiais. Tai, kaip jūs patyrėte įvykius, yra vienas iš svarbiausių dalykų sprendžiant apie jūsų situaciją – svarbiausia, ar patirtas įvykis jums atrodė stipriai grėsmingas ar gąsdinantis, nepaisant to, kaip tą įvykį patyrė ar vertino kiti žmonės.

Svarbu pažymėti, kad vieno ar kito įvykio išgyvenimas nebūtinai sukels KPTSS. Šiame tekste nurodytos galimos KPTSS atsiradimo priežastys ir simptomai nėra būdas diagnozuoti sutrikimą. Ar tam tikri įvykiai sukėlė traumą galima matyti iš pasekmių – jei dabar pastebite stiprių emocinių reakcijų, jūsų fizinei ar psichikos sveikatai nepalankių elgesio tendencijų, susijusių su anksčiau patirtais įvykiais, tikėtina, kad tuomet, kai reikėjo, nesulaukėte tinkamos pagalbos.

KPTSS simptomai

Kompleksinio potrauminio streso sutrikimo simptomai apima visus pagrindinius potrauminio streso sutrikimo simptomus, ir dar kelis itin svarbius, susijusius su santykiais, savęs vertinimu ir emocijų reguliacija.

KPTSS būdingi emocijų blyksniai (angl. flashbacks). Tai yra „čia ir dabar“ emocijų, kadaise kilusių traumuojančių patirčių metu, išgyvenimas, lyg tai vyktų dabar. Tai yra, žmogus gali itin stipriai sureaguoti į ne tokį reikšmingą įvykį dabartyje, kadangi jam aktyvuojasi ankstesni patyrimai – dabartinėje situacijoje yra kažkokių ankstesnių patyrimų užuominų. Pavyzdžiui, vaiko išpiltas vandens puodelis prie pusryčių stalo gali staigiai ir netikėtai sukelti tėčiui stipraus pykčio priepuolį. Stipraus pykčio patyrimo metu susiaurėja dėmesio laukas, žmonės dažnai patiria stiprius impulsus elgtis tam tikru būdu, atrodo, kad nėra kitos išeities ir pan. Emocijų blyksnis gali būti įvairiai patiriamas įvairių žmonių, užtrukti keletą minučių ar keletą valandų, turėti keletą ar visus išvardytus požymius. Šis patyrimas dažnai lydimas stiprių kaltės ir gėdos jausmų.

Kita simptomų grupė susijusi su vengimu. Taip, kaip ir PTSS atveju, žmonės išmoksta ir pastebi, kas jiems sukelia stiprias reakcijas, ir tokių situacijų, žmonių, įvykių, reiškinių, gali vengti. Pavyzdžiui, žmogus gali pakeisti darbą ar gyvenamąją vietą, jei pastebi, kad eidamas šiuo maršrutu susiduria su kažkuo, kas jam primena trauminę patirtį. Poros santykiuose gali būti prašoma partnerio atsisakyti tam tikrų veiklų, keliančių stiprių reakcijų ir pan. Neretai su KPTSS susidūrę žmonės gali atsidurti nemažoje izoliacijoje – vengti tiek daug dalykų ir patirčių, kad gali pasijusti stipriai apriboję savo gyvenimą.

Trečiasis svarbus požymis – nuolatinis padidėjusios grėsmės jausmas – gali pasireikšti hipersujaudinimo būsena. Tai yra jausmas, kad žmogus tarsi visą laiką yra pasirengęs reaguoti į kokią nors grėsmę ar nelaimę. Šis simptomas susijęs su dažnu nerimo patyrimu, kadangi žmogus nuolat kažko saugosi, baiminasi pavojaus ir pan.

Nuo PTSS skiriasi kita dalis svarbių KPTSS požymių. Pirma, išskiriamas emocijų reguliavimo sunkumas. Jis gali pasireikšti vienu arba abiem dalykais  – tiek sustiprėjusiomis emocinėmis reakcijomis, tokiomis kaip stiprus verksmas ar pyktis, ar liūdesys, tiek emocinė nejautra – nieko nejautimu. Dažnai kartu patiriama disociacija – net ir ištikus nedideliam stresoriui ar sunkumui, žmogus gali tarsi „atsijungti“ nuo savo kūno ir nesiorientuoti, nesuprasti, nejausti emocijų.

Dėl traumų pobūdžio vaikas išmoksta su trauminėmis patirtimis susijusių įsitikinimų apie save. Tipiški įsitikinimai apima jautimąsi nieko nevertu, nepakankamu, defektyviu. Deja, kai kuriais atvejais jie kyla iš tiesioginių vaikystėje patirtų įvykių, kai, pavyzdžiui, tėvai savo vaiką pravardžiavo ir žemino tiesiogiai. Taip pat, nereti atvejai, kai tėvai, „norėdami gero“, gąsdino vaiką, kad su juo niekas nedraugaus, jei jis neturės gerų pažymių, pabrėždavo padarytas klaidas ne pagirdami už nuveiktus darbus, o išsakydami priekaištus už netikslumus.

Itin svarbus KPTSS simptomas yra sunkumas palaikyti santykius ir jaustis artimam su kitais žmonėmis. Dažnu atveju KPTSS patiriantys žmonės izoliuojasi nuo kitų, nes pastebi, kad jiems sunku palaikyti artimą ryšį; turi įvairių neįsisąmonintų elgesio strategijų, kurios juos tolina nuo kitų, gali skubėti nutraukti santykius kilus sunkumams, bijoti konfliktų ir pan. 

Praktikų dažnai įvardijamas KPTSS simptomas yra iškreiptas smurtavusio asmens suvokimas. Turint galvoje, kad neretu atveju smurtautojais tampa tėvai, labai tikėtina, kad su KPTSS susiduriantis žmogus tikės, kad, nepaisant nedidelių įvykių, jo santykiai su tėvais yra geri, jo vaikystė buvo gera. Iškreiptas santykių su artimiausiais žmonėmis – tėvais – vaizdas vėliau stipriai paveikia jau suaugusio asmens santykius.

Nelaukite ir nesikankinkite

KPTSS kelia didelių sunkumų kasdieniame gyvenime, nes apima ne tik PTSS simptomus, bet ir emocijų reguliavimo, savęs vertinimo ir santykių problemas. Dar nėra tikslių duomenų, tačiau KPTSS paplitumo Lietuvoje tyrimai rodo, kad bendroje populiacijoje gali būti iki 10 proc. žmonių, susiduriančių su KPTSS rizika. Kituose tyrimuose kitose šalyse dažnai aptinkama, kad kompleksinio potrauminio streso paplitimas gali būti ir didesnis nei potrauminio streso.

KPTSS yra tikrai kompleksinis sutrikimas, reikalaujantis terapinio darbo įvairiais lygiais – tiek vidinių bazinių įsitikinimų apie pasaulį ir save, savo pasakojimo apie savo gyvenimą „perrašymo“, tiek naujų elgesio būdų ir emocijų reguliavimo strategijų išmokimo. Negydomas, KPTSS gali tapti visą gyvenimą lydinčia būsena. KPTSS taip pat siejamas su savižudybės rizika ir bandymais nusižudyti. Nelikite su savo patyrimais vieni!

Kiti mūsų įrašai

Pasitikėjimas savimi
Pasitikėjimas savimi – žmogaus tikėjimas savo jėgomis, savo galėjimu įveikti išsikeltus ar gyvenimo iškeltus uždavinius. Pasitikėjimas savimi skirstomas į dvi rūšis: Bendrasis pasitikėjimas savimi, –...
Daugiau
Prasmingas buvimas namuose
Šiuo karantino laikotarpiu didžiosios laiko dalies praleidimas namuose gali kelti nemažai iššūkių. Suvaržymas, nežinomybė, nerimastingumas, liūdesys ar netgi beprasmiškumas – tik keli iš daugelio jausmų,...
Daugiau