Neištikimybė leidžia kur kas plačiau pažvelgti į savo santykius.
Egzistuoja vienas paprastas nusižengimas, galintis sugriauti poros santykius, laimę ir pakirsti tapatumo jausmą, – neištikimybė. Deja, mažai kas gilinasi ir stengiasi suprasti šį elgesį. Turbūt kiekvienas esame girdėję istoriją iš aplinkos apie šį elgsenos veiksmą poros/ šeimos santykyje, galbūt ir patyrę asmeniškai, skaitę straipsnių, klausę podcastų, esame susidarę savo viziją, kaip elgtumėmės jei partneris išduotų. Turiu aplinkoje žmogų, kuris kategoriškai sakė jaunystėje, kad niekada neatleistų partneriui neištikimybės, bet dabar turi tris vaikus – žodžiu “niekada” nesišvaisto, sako padarytų viską, kad išsaugotų šeimą. Mūsų susidaryta elgsenos vizija ir realybė – gali labai išsiskirti. Tik su faktu susidūręs žmogus gali atsakyti kaip elgtųsi.
Neištikimybė leidžia kur kas plačiau pažvelgti į savo santykius – sužinoti, ko tikimės, ko įsivaizduojame norintys ir kam jaučiamės turį teisę. Tai suteikia unikalią galimybę peržvelgti savo asmenines ir kultūrines nuostatas apie meilę, geismą ir įsipareigojimus.
Yra trys galimi variantai po neištikimybės, kuriuos panagrinėsime plačiau.
- Skirtis.
- Nesiskirti, bet pastoviai prikaišioti, bijoti, neštis nuoskaudą. Ši grupė vadinama kankiniais.
- Atleisti, likti kartu ir santykius perkelti į kitą lygmenį. Ši grupė vadinama statytojai ir tyrinėtojai.
Skyrybos. Ne viena pora yra priėmusi sprendimą skirtis po vieno iš partnerių neištikimybės. Yra normalu atleisti, tačiau kartais apgautasis partneris labai kankinasi, kad ir lanko porų terapiją ir daro viską, bet dėl viduje įvykusio stipraus lūžio santykis nebeįmanomas. Ir tai yra normalu, nebegalėti būti kartu. Yra tiek moterų, tiek vyrų, kurie pastoviai išduoda savo antras puses. Šiai elgsenai daro įtaką pasamoninis, nesuvoktas kerštas vienam iš tėvų. Itin griežtos ir kontroliuojančios motinos sūnus gali turėti polinkį į daugpatystę, pastovų ir patologinį “grobio” ieškojimą būdamas santykyje ar santuokoje. Sąmoningai žmogus negali to kontroliuoti, tai yra priskiriama prie vienos iš priklausomybių rūšių. Tokio elgesio pasekmė ta, kad šalia esantis partneris pastoviai yra ant parako statinės, žadama neišduoti, atsiprašinėjama, tačiau po kiek laiko elgesys vėl pasikartoja.
Yra porų, kurios išgyveno neištikimybę, liko kartu, bet yra prikaišiojama išdavusiam partneriui. Tokiu atveju abiejų partnerių buvimas kartu apsunksta – tai tie, kurie užstringa praeityje (kankiniai). Kai kuriose santuokose romanas yra ne praeinanti krizė, o juodoji skylė, įsukanti abi puses į kartėlio, keršto ir savigailos ratą. Net praėjus 5 ar 10 metų romanas lieka šios santuokos centre. Ši pora neaišku kodėl neišsiskiria, abu kankinasi santuokos kalėjime ir dalinasi ta pačia kamera. Romanas prikišamas iškart kai tarp jų įsiplieskia nesutarimas. Tokios poros gyvena nuolatinėje įtampoje.
Statytojai ir tyrinėtojai. Statytojai – poros, kurios lieka kartu, nes brangina įsipareigojimus vienas kitam ir gyvenimą, kurį sukūrė. Jie svarbūs vienas kitam ir nori išsaugoti šeimą ir bendruomenę. Šios poros gali palikti neištikimybę praeityje, bet nebūtinai ta patirtis paskatina juos augti. Statytojams nusivylimas seksualiniu gyvenimu santuokoje ir tai, ką jie linkę laikyti egocentriškais romantinės”pilnatvės” troškimais, nėra pakankamai stiprus akstinas nusigręžti nuo prasmingesnės ilgalaikės santuokos teikiamos naudos ir esminių įsipareigojimų šeimai ir bendruomenei. Tyrinėtojai – jiems romanas simbolizuoja įvykį, kuris nors beprotiškai skausmingas, pakloja pamatus teigiamiems pokyčiams. Susidūrusios su tokio pasaulio, kokį pažinojo, žlugimu, šios poros puola su tokia jėga, kokios nejautė metų metus. Jiems būdinga vėl patirti įsiplieskusią aistrą, kuri kurstoma nerimo ir geismo. Baimė prarasti yra toji kibirkštis, kuri susprogdina šį galingą užtaisą.
Tai poros, kurios po neištikimybės perėjo į brandesnį santykių etapą, tarpusavio ryšys net sustiprėjo išgyvenus šį įvykį, o po tam tikro laiko gali pasakyti, kad tai buvo geriausia, kas jiems galėjo nutikti.
Kaip atleisti?
- Fiziniai resursai. Pasirūpinti savo miego, valgymo, sporto ir fizinės sveikatos režimu. Nes jei nėra energijos, kūnas nusilpęs – tikrai bus sunkiau. Būtina pakelti energiją.
- Rinkti visą galimą informaciją, kuri prieinama šia tema. Knygos, podcastai, seminarai.
- Kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą.
- Lankyti porų psichoterapiją.
Ir pabaigai, jei esi tas, kuris išdavė savo antrą pusę, puikiai žinai, kad tai įvyko kartą ir daugiau nepasikartos. Esi su stipriu kaltės jausmu ir nori papasakoti savo antrai pusei, prieš tai darydamas – nueik pas specialistą ir pasikalbėk, padirbk su savo kaltės jausmu. Taip, tave slegia kaltės jausmas ir kai nori tai pasakyti, galvoji apie save. Pasakius savo draugui ar draugei, pirma sugriausi jo/jos savivertę, pasitikėjimą tavim ir savim, įklampinsi į skausmą ir nėra garantijos, kad tau bus atleista. Vieni su išdavyste tvarkosi lengviau, kiti labai sunkiai, tu nežinai kokiam variantui priklauso tavo partneris, o santykių ateitis gali būti labai miglota. Tad su šia bėda susitvarkyk su specialisto pagalba, jei negali – pasakyk, bet iš anksto turi suprasti, kad pasekmės gali būti labai labai skaudžios ir sunkios.
Jeigu santykis tvirtas ir nėra vaikystės traumų su gimdytojais, joks trečias žmogus neįsiterps į santykį, tad už tai kas įvyko – abu yra atsakingi. Dažnai atrodo, kad kitur žolė žalesnė, prieš sukant į kairę padaryk viską, kad nesuktum, domėkis, analizuok save, savo santykį, inicijuok kažką naujo. Nes jei atversi šitą pandoros skrynią – jos užvėrimas užtruks, ir dažnai yra gailimąsi, kad tai įvyko, ypač kai sužino ir palieka partneris.
Kiti mūsų įrašai
