nerimas

Man neramu. Ar tai normalu?

Kaip mums suprasti, kada mūsų nerimas jau nebėra sveikas ir pradeda būti žalingas?

Jeigu aš nerimauju, tačiau tai yra sveikas nerimas:

  • Aš bijau, man neramu, bet jeigu turiu kažką daryti, kas man gyvybiškai arba vertybiškai svarbu, aš vis tiek tai darau, maksimaliai apsaugodamas save ir aplinką.
  • Saugojuosi tiek, kiek galiu ir atsisakau nerimauti dėl to, kas yra ne mano rankose ar už mano galios ribų.
  • Darau tai ką galiu ir nesijaudinu dėl to, ko padaryti negaliu!
  • Sveikas nerimas mane motyvuoja dėti pastangas ir tvarkytis su esama situacija tiek, kiek tai yra mano rankose.
 

Mano nerimas yra man žalingas ir disfunkcinis:

  • Pastoviai jaučiu nerimą, kad užsikrėsiu ir taip atsisakau sau svarbių dalykų, kurių atsisakydamas net labiau rizikuoju, nei juos darydamas rizikuočiau užsikrėsti.
  • Aš apsisaugau, plaunuosi rankas, dezinfekuoju paviršius, dėviu apsaugos priemones, bet vis tiek labai nerimauju. Įsiklausau į savo kūną, pervertinu simptomus, dažnai matuojuosi temperatūrą ir panašiai.
  • Dėl savo nerimo atsisakau daryti tai, kas man gyvybiškai svarbu ir pakenkiu sau ir/ar aplinkiniams. Nerimauju net dėl to, kas ne nuo manęs priklauso ir kas nėra mano rankose.

Tiek jaučiant sveiką, tiek disfunkcinį nerimą, rekomenduojama rūpintis savo emocine sveikata, nes tai yra labai svarbi mūsų imuniteto dalis. Atraskite būdus, kurie Jums padeda nurimti – galbūt tai kvėpavimo pratimai ar meditacija, galbūt geras filmas ar gera knyga, o gal tiesiog nuoširdus pokalbis su artimaisiais, draugais ar kolegomis.

Rekomenduojame į savo kasdienybę įtraukti daugiau dalykų, kurie Jus atpalaiduoja, suteikia malonių jausmų ir emocijų. Saugodami savo emocinę savijautą nuo perdėtos įtampos, apsaugome ir savo fizinę sveikatą.

Jeigu vis dėlto atpažįstate save, kaip jaučiantį disfunkcinį nerimą ir jokie nusiraminimo būdai Jums nepadeda, visada galite ieškoti sau labiausiai tinkančio specialisto ir kreiptis individualiai konsultacijai.

Nelikite su savo jausmais vieni!

Kiti mūsų įrašai

Ribos. Dėl ko žmonėms sunku brėžti ribas?
Psichologinei brandai, laisvei, meilei, atsakomybei bei darnaus santykio su savimi ir kitais mezgimui būtinas savo ir kitų ribų suvokimas, nubrėžimas ir saugojimas. Ribos nėra įgimtos, jos formuojamos...
Daugiau
Kaip ir kodėl būti dėmesingiems čia ir dabar?
Chaosas ir triukšmas galvoje, viena kita vejančios ir į neišnarpliojamą kamuolį susipynusios mintys… Ar ši būsena pažįstama? Tai – perdėtas mąstymas, dažnai sutinkamas anglišku overthinking terminu....
Daugiau