Kas yra stresas? Kas mums jį sukelia? Kokios jo pasekmės? Kaip jį valdyti? – tai bene dažniausiai praktikoje girdimi klausimai.
„Stresas – tai ypatinga mūsų psichikos ir viso organizmo būsena, apibūdinama plačia mūsų organizmo aktyvacija, įveikiant iškilusius didelius sunkumus.”
Pastaruoju metu streso tema tyrinėjama vis intensyviau. Kodėl? Mokslininkai išskiria nemažai priežasčių, tačiau mums svarbiausia yra didėjantis bendras žmonių nerimastingumas, įtampa. Kiekvienas iš mūsų turim daug skirtingų šaltinių, kurie mums kelia nerimo, baimės jausmus ar stresą. Kaip pavyzdys, vienas iš bendrų šaltinių visai populiacijai yra šių laikų greitos permainos visuomenėje, prie kurių darosi sunku prisitaikyti. Na, o svarbiausia priežastis, dėl ko reikia kalbėti apie stresą – jo reikšmė mūsų gerovei, fizinei ir emocinei sveikatai. Stresas, kaip ir bet koks emocinis ar fizinis diskomfortas, trukdo mums gerai funkcionuoti.
Ar stresas visada tik blogai? Dažniausiai, kai kalbame apie stresą, kalbame apie jį kaip daugiau neigiamą reiškinį mums. Tačiau tai ne visai tiesa. Egzistuoja ir gerasis stresas, kuris mus motyvuoja veiksmams, yra tarsi mūsų gyvenimo variklis. Jis vadinamas eustresu. Eustresas yra gyvenimo motyvacinė jėga bei būsena, kurioje galimybės, darbingumas didėja. Eustreso metu mums dažniausiai atrodo, kad mūsų turimų resursų užteks įveikti užklupusius sunkumus. Distresas tuo tarpu atsiranda tada, kai streso kiekis nepaliaujamai didėja ir perlipa tą ribą, ties kuria mes galėjome susitvarkyti. Kitaip tariant – kai balansas, tarp to, kas vyksta ir mūsų gebėjimo su tuo susitvarkyti, sutrinka; kai mūsų resursai yra mažesni, nei reikalauja stresinė situacija. Būtent tada eustresas tampa distresu – kenksmingu mūsų sveikatai reiškiniu, mažinančiu mūsų imlumą, darbingumą, gyvenimo džiaugsmą.
Kas sukelia stresą? Bendrąja prasme, stresoriai gali būti tam tikri įvykiai, kurie verčia žmogų keistis arba prisitaikyti. Dažniausiai įvairioje mokslinėje literatūroje susiduriama su požiūriu, jog stresoriai yra įvykiai, sukeliantys asmeniui įtampą, nerimą, skubėjimą, susirūpinimą ar net sukeliantys pyktį. Jie gali būti labai įvairūs: tai katastrofiški įvykiai, gyvenimo pasikeitimai, dideli praradimai ir panašiai. Stresoriai taip pat siejami su pačiu asmeniu, jo aplinka ir profesiniu gyvenimu. Jie gali būti psichologiniai: įtampa darbe, tarpasmeniniai santykiai, ateities neužtikrintumas, įvairūs konfliktai, nesėkmės, problemos šeimoje ar darbe.
Kokios streso pasekmės? Daugybė įvairių tyrimų rodo, kad stresas turi nenuginčijamą poveikį mūsų organizmui ir sveikatai. Patiriamas stresinis įvykis sukelia visų organizmo sistemų reakciją, organizmas reaguoja kaip vieninga sistema. Stresoriai suvokiami sąmoningai, informacija perdirbama smegenyse, o smegenys siunčia perdirbtą informaciją, kaip tvarkytis su stresoriumi, kūnui. Nuolatinis stresas gali būti susilpnėjusio imuniteto, cukrinio diabeto, virškinimo sistemos ligų, odos ligų, nutukimo, galvos ir nugaros skausmų priežastis, taip pat įvairių psichikos sveikatos sutrikimų priežastis.
Kaip valdyti stresą? Pagal streso teoriją, galima išskirti dvi streso įveikimo formas, kurios savyje talpina įvairius įveikimo būdus ir technikas. Tai į problemą orientuotos įveikimo strategijos – tai tarsi problemų sprendimo taktikos. Jos apima mūsų pastangas apibrėžti problemą, sukurti alternatyvius sprendimus, įvertinti skirtingų veiksmų sąnaudas ir naudą. Ir į emocijas orientuotos įveikimo strategijos. Jos yra nukreiptos į emocinio distreso sumažinimą. Šios strategijos nekeičia situacijos esmės tiesiogiai, todėl dažniausiai naudojamos tada, kai įvykių pakeisti negalima ir tenka su jais gyventi.
Į emocijas nukreiptų streso valdymo strategijų spektras labai platus ir apima visus Jums atsipalaidavimo jausmą sukeliančius būdus. Galbūt Jums padeda kvėpavimo pratimai, meditacija, galbūt karšta vonia ar knygos skaitymas, o galbūt mėgstama muzika ar filmas. Į problemą orientuoti būdai dažniausiai grįsti racionaliu pokalbiu, pagalbos plano, konkrečių situacijos sprendimo žingsnių sudarymu.
Kasdienybėje mes visi susiduriame su įvairiais rūpesčiais savo aplinkoje, kartais didesniais, kartais mažesniais. Svarbu gyvenime atrasti balansą, nepasimesti ir neįsisukti į kasdienybę, leisti sau atsipalaiduoti. Įdomu tai, kad mūsų organizmas pats geba po didelių rūpesčių ar ūmių stresų, įvesti mus į atsipalaidavimo būseną, taip užtikrindamas balansą. Tikriausiai kiekvienas bent kartą gyvenime esame išgyvenęs spontanišką atsipalaidavimą, kai sakome jaučiantys tarytum staiga sunkumas nuo pečių nukrito. Šis jausmas patiriamas mūsų organizmo gebėjimo išlaikyti balansą dėka. Deja, taip jaučiamės ne visada. Ką daryti, kad atgautume balansą patys, kai organizmas mums nebepadeda? Šioje vietoje, tokiais momentais, atsiranda poreikis išmokti patiems, sąmoningai paleisti atsipalaidavimo procesą – išmokti, atrasti tas į emocijas orientuotas streso valdymo strategijas, kurios mums labiausiai tiktų ir patiktų.
Kviečiame Jus išbandyti vieną į emocijas orientuoto streso valdymo būdą – ekspresyvų rašymą.
Tai saugus būdas paleisti savo emocijas, galvojant apie konkrečią situaciją, kuri šiuo metu Jums kelia itin didelį stresą. Ką reikia daryti? Pasiimti lapą popieriaus ir parašyti laišką jums stresą keliančiai situacijai. Visai nesvarbu ar tai konfliktas darbe ar namuose, ar išgirsta diagnozė, o gal išsiskyrimas su geru draugu. Esmė – leisti sau neriboti nei jausmų, nei minčių ir visus juos palikti ant lapo popieriaus! Laiško struktūra gan paprasta – pirmoje dalyje rašome viską, ką jaučiame. Mintys gali pereiti nuo vienos prie kitos visai netolygiai, svarbu tiesiog leisti sau išsakyti viską, kas norime, ką prisimename ir kaip dėl to jaučiamės. Antroje dalyje rašome viską, už ką norime/galime pasakyti „ačiū“. Juk net ir itin sunki, daug neigiamų emocijų kelianti situacija, dažniausiai turi ir kažką teigiamo, naudingo mums. Na ir galiausiai, kai jausite, jog jau viską išrašėte, paleiskite tą laišką (suplėšykite/sudeginkite/paskandinkite ar panašiai) lyg paleistumėte tai, kas ilgą laiką jus kankino. Šios užduotis leidžia mums po truputį išlieti tai, kas yra mūsų viduje, pačiu saugiausiu būdu.
Stebėkite save ir mokykitės būti atvirais, nebijančiais savo minčių ir emocijų!
Kiti mūsų įrašai
