Kaip spręsti konfliktinės situacijas?

Pykti negalima atleisti: kur dedame kablelį spręsdami konfliktines situacijas?

Tikriausiai nesuklysime sakydami, kad bet kokios konfliktinės situacijos daugeliui iš mūsų asociuojasi su nemaloniomis emocijomis – tokiomis, kurių norisi visais įmanomais būdais išvengti. Vis dėlto, didesni ar mažesni konfliktai yra neišvengiama mūsų gyvenimo dalis, kuri, nors ir keldama nepatogias, nepriimtinas mums patiems emocijas, dar gali ir auginti mūsų asmenybes bei, paradoksalu, tačiau stiprinti santykius su kitais asmenimis. Tam, kad konfliktus išmoktume spręsti taip, kad jie neštų mums daugiau naudos negu žalos, pirmiausia turime išmokti pažinti save pačius. Kokie mes esame konfliktinėse situacijose? Kaip reaguojame į jas? Kaip jose elgiamės? Kaip elgtis ir reaguoti norėtume?..

 

Mūsų reagavimo ir elgesio tendencijas konfliktinėse situacijose gan gerai apibūdina du esminiai konstruktai – asmeninis konflikto valdymo stilius ir konfliktų sprendimo strategijos.

 

Konflikto valdymo stilius apibūdina tai, kokia yra pirminė mūsų reakcija į iškilusi konfliktą ir kokį elgesį jam suvaldyti pasirenkame instinktyviai. Yra išskiriami 4 pagrindiniai asmeninio konflikto valdymo stiliai, kurie pasireiškia automatiniu elgesiu ir reagavimu į konfliktines situacijas.

 
  1. Nepatvirtinantis stilius. Nenorėjimas arba negebėjimas kalbėti apie savo jausmus, kai tai yra būtina. Elgesiui būdinga: savo poreikių ignoravimas, problemos ignoravimas, tikėjimasis, kad situacija išsispręs savaime.

  2. Tiesioginė agresija. Savo interesų gynimas naudojant tiesioginį puolimą. Elgesiui būdinga: pykčio demonstravimas, noras įskaudinti ir pažeminti kitą žmogų.

  3. Pasyvi agresija. Užmaskuotas nepasitenkinimo demonstravimas. Elgesiui būdinga: bandymas kitam žmogui sukelti kaltės jausmą, kalbėjimas užuominomis, nepasitenkinimą atspindinti kūno kalba.

  4. Patvirtinantis bendravimas. Minčių ir jausmų išreiškimas tiesiogiai, neprimetant savo nuomonės. Elgesiui būdinga: atviras savo jausmų įvardijimas, aktyvi problemos sprendimo būdų paieška.

Laikoma, kad patvirtinantis bendravimas yra mažiausiai žalos galintis sukelti konflikto valdymo stilius. Būtent patvirtinantis bendravimas leidžia išlaikyti abipusę pagarbą konfliktinės situacijos metu ir, nors ir neužtikrina palankaus konflikto išprendimo rezultato, tačiau suformuoja tvirtą pagrindą konstruktyviai spręsti konfliktą, atsižvelgiant į abiejų pusių poreikius ir savijautą.

Tuo tarpu konfliktų sprendimo strategijos apibūdina tai, kaip mes esame linkę pasielgti jau apgalvoję esamą situaciją ir kokių veiksmų norime imtis toliau. Konfliktų sprendimo strategijos pasirinkimas yra individualus, labai dažnai susijęs su mūsų charakterio savybėmis, prioritetais ar netgi asmeniu, su kuriuo atsidūrėme konfliktinėje situacijoje. Išskiriamos 5 pagrindinės konfliktų sprendimo strategijos:

 
  1. Bendradarbiavimas. Būdingas besirūpinantiems tiek savo, tiek kitų interesais ir norintiems, kad abi pusės jaustųsi visiškai patenkintos.

  2. Vengimas. Siejamas su žemu tiek savo, tiek kitų asmenų poreikių tenkinimu ir abiejų pusių interesų ignoravimu.

  3. Prisitaikymas. Pasireiškia žemu savęs vertinimu, kito asmens poreikių aukštinimu, patenkinant tik kito asmens interesus ir ignoruojant savuosius.

  4. Dominavimas. Priešprieša prisitaikymui. Pasireiškia tik savo poreikių patenkinimui, ignoruojant kito asmens interesus.

  5. Kompromisas. Būdingas vienodai besirūpinantiems tiek savo, tiek kitų interesais, tačiau vidutiniškai patenkinant savo ir kito asmens poreikius – kažko atsisakant, vardan konflikto išsprendimo.

Nors bendradarbiavimas gali atrodyti tinkamiausia konflikto sprendimo strategija, tačiau jos laikytis reikėtų gan atsargiai ir labai sąmoningai – egzistuoja rizika, kad abi pusės neturės galimybės ar noro vienodai išreikšti savo minčių bei jausmų, tad poreikiai gali būti patenkinti netolygiai, o tai kels nuoskaudas ir didins ateities konfliktų riziką. Kompromiso pasirinkimas šiuo atveju, nors ir reikalaujantis abiems pusėms kažko atisakyti, tačiau leidžia ugdyti sąmoningą konfliktinės situacijos įvertinimą bei išlaikyti harmoningą „gavimo – davimo“ santykį.

 

Pasvarstydami, kokie konflikto valdymo stiliai ir sprendimo strategijos yra būdingos mums kiekvienam individualiai, galime pažinti save, kokie mes būname atsidūrę situacijose, kuriose susikerta mūsų ir kitų žmonių požiūriai ar poreikiai. Toks savęs analizavimas leidžia sąmoningai įsivertinti, ką darome tinkamai, o kokios sritys yra tos, kuriose dar galime ir turime tobulėti, norėdami konfliktines situacijas spręsti efektyviau, konstruktyviau ir pasisemti iš to peno vidiniam augimui.

Kiti mūsų įrašai

Man neramu. Ar tai normalu?
Kaip mums suprasti, kada mūsų nerimas jau nebėra sveikas ir pradeda būti žalingas? Jeigu aš nerimauju, tačiau tai yra sveikas nerimas: Aš bijau, man neramu, bet jeigu turiu kažką daryti, kas man gyvybiškai...
Daugiau
Prieraišumo teorija. Kodėl svarbu ją suprasti?
Prieraišumo teorija teigia, kad prieraišumas gali būti suskirstytas į keturis prieraišumo stilius: 1. Saugus 2. Nesaugus vengiantis 3. Nesaugus ambivalentiškas 4. Nesaugus dezorganizuotas Vaikas, turintis...
Daugiau