Motyvacijos procesas mums reikalingas tam, kad galėtume sėkmingai siekti tikslų, įgyvendinti norimus pokyčius, augti bei tobulėti. Visgi, kartais nutinka taip, kad tampa sunku atrasti motyvacijos net ir labiausiai trokštamiems dalykams įgyvendinti.
Per šventes vienišumo jausmas stiprėja, kažkuriuo momentu žmonės pradeda save matuotis su kitais, susiduria su šventinių lūkesčių ir realybės neatitikimais, jaučia prieššventinio laikotarpio įtampą.
Šventiniu laikotarpiu pastebima, kad kai kuriems žmonėms padidėja nerimas ir stresas dėl papildomų finansinių išlaidų ir šventės pasiruošimo užduočių, kaltės jausmas, jei žmogus negali leisti nupirkti norimos dovanos, alkoholizmo ir smurto šeimose problemos, vienatvė, nusivylimas, kai išsvajotas Kalėdinis lūkestis neatitinka realybės.
Daugelis suaugusiųjų vengia kalbėti su vaikais mirties tema, nes jiems atrodo, kad taip jie vaikus nuliūdins ar sukels nerimą. Iš tiesų būtent atviras kalbėjimas apie mirtį mažina nerimą ir padeda vaikams geriau suprasti mirties esmę.
Visi mes nerimaujame pagalvoję apie mirtį ar patyrę artimųjų netektis. Tai yra natūralu, nes mirties baimė egzistencinė ir būdinga mums visiems. Bet tanatofobija pasireiškia labai intensyviu nerimu ar net panika bei įkyriomis mintimis apie mirtį, kurios trukdo žmogui atlikti jo kasdienes veiklas, įkalina jį savyje.
Fizinė neištikimybė dažnai būna vienkartinis, neretai atsitiktinis, neplanuotas santykis, aistros vedamas veiksmas. Tuo tarpu po emocine neištikimybe slepiasi romantinis santykis, kuris būna ilgalaikis, nes jam susiformuoti reikalingi daugkartiniai susitikimai. Dauguma žmonių įvardija, kad sunkiausias neištikimybės patyrimas apima abi – fizinę ir emocinę neištikimybės formas.
Maždaug vienai iš septynių moterų gali išsivystyti pogimdyvinė depresija. Nors motinos, kenčiančios nuo motinystės melancholijos, paprastai greitai atsigauna, pogimdyvinė depresija būna ilgesnė ir smarkiai sutrikdo moters gebėjimą grįžti į normalų funkcionavimą.
Gėda nėra tai, kas aš esu. Tai jausmas, kuris atsirado mumyse kada buvome vertinami ir teisiami kitų. Į tave pažvelgia – nudelbi akis žemyn. Netikėtai užkalbina – pajunti kaistančius skruostus, prakaituojančius delnus, sumaištį galvoj. Lepteli ne tai, ką norėjai – užlieja noras prasmegti skradžiai žemę, pasislėpti, pradingti. Ar pažįstamas jausmas? Ar teko kažkada panašiai pasijusti? …
Kreipkime dėmesį į savo jausmus ir taip auginkime savo gerovę. Apie tai, jog mūsų kūnas nėra tik biologinis konstruktas, kuris skiria vieną lytį nuo kitos, pradėta kalbėti XX amžiaus pradžioje. Tuomet paplito idėjos, jog didelę įtaką mūsų kūno vaizdui, t.y. tam, kaip mes jaučiamės dėl savo kūno, ką apie jį galvojame ir kaip jį suvokiame, …
Miegas yra svarbus geros fizinės ir emocinės sveikatos komponentas. Miegas yra svarbus geros fizinės ir emocinės sveikatos komponentas. Kai gerai išsimiegame, pabundame pailsėję ir energingi, todėl galime tikslingai panaudoti turimus resursus: užsiimti mėgstamomis veiklomis, įsisavinti ir atsiminti informaciją, priimti sprendimus ir išlikti produktyvūs. Kai nepertraukiamai išmiegame rekomenduojamas 7-8 valandas, jaučiamės laimingesni ir ramesni, sergame rečiau, …
Kas yra miego higiena ir kodėl ji svarbi? Skaityti daugiau »
