Blogas

Daugumai santykių pradžia yra teikianti džiaugsmą ir pilnatvę, tačiau įsimylėjimo laikotarpiui praėjus partneriams tenka pamatyti „tikrąjį“ antros pusės ir santykių vaizdą bei susidurti su tam tikrais sunkumais.

Egzistuoja vienas paprastas nusižengimas, galintis sugriauti poros santykius, laimę ir pakirsti tapatumo jausmą, – neištikimybė. Deja, mažai kas gilinasi ir stengiasi suprasti šį elgesį.

Dauguma iš mūsų esame susidūrę su žmonėmis, kuriems būdingas socialinis nerimas. Apie 13% žmonių pasaulyje turi šį sutrikimą.

Kopriklausomybė – tai išmoktas elgesio modelis, paveikiantis žmogaus jausmus, mintis ir elgesį, kuriems būdingas žalingas santykis su savimi ir kitais.

Psichologinei brandai, laisvei, meilei, atsakomybei bei darnaus santykio su savimi ir kitais mezgimui būtinas savo ir kitų ribų suvokimas, nubrėžimas ir saugojimas. Ribos nėra įgimtos, jos formuojamos visą gyvenimą.

Motyvacijos procesas mums reikalingas tam, kad galėtume sėkmingai siekti tikslų, įgyvendinti norimus pokyčius, augti bei tobulėti. Visgi, kartais nutinka taip, kad tampa sunku atrasti motyvacijos net ir labiausiai trokštamiems dalykams įgyvendinti.

Per šventes vienišumo jausmas stiprėja, kažkuriuo momentu žmonės pradeda save matuotis su kitais, susiduria su šventinių lūkesčių ir realybės neatitikimais, jaučia prieššventinio laikotarpio įtampą.

Šventiniu laikotarpiu pastebima, kad kai kuriems žmonėms padidėja nerimas ir stresas dėl papildomų finansinių išlaidų ir šventės pasiruošimo užduočių, kaltės jausmas, jei žmogus negali leisti nupirkti norimos dovanos, alkoholizmo ir smurto šeimose problemos, vienatvė, nusivylimas, kai išsvajotas Kalėdinis lūkestis neatitinka realybės.

Daugelis suaugusiųjų vengia kalbėti su vaikais mirties tema, nes jiems atrodo, kad taip jie vaikus nuliūdins ar sukels nerimą. Iš tiesų būtent atviras kalbėjimas apie mirtį mažina nerimą ir padeda vaikams geriau suprasti mirties esmę.

Visi mes nerimaujame pagalvoję apie mirtį ar patyrę artimųjų netektis. Tai yra natūralu, nes mirties baimė egzistencinė ir būdinga mums visiems. Bet tanatofobija pasireiškia labai intensyviu nerimu ar net panika bei įkyriomis mintimis apie mirtį, kurios trukdo žmogui atlikti jo kasdienes veiklas, įkalina jį savyje.