Depresija paauglystėje

Depresija paauglystėje – ne silpnumo ženklas, o dažnai reakcija į sudėtingą vidinį ir išorinį pasaulį.

Įžanga:

Depresija paauglystėje – tai rimtas nuotaikos sutrikimas, sukeliantis nuolatinį liūdesio jausmą, energijos trūkumą, nenorą domėtis bet kokia veikla, net jei ji anskčiau džiugino. Depresija stipriai veikia gebėjimą dalyvauti kasdienėje veikloje, gali paveikti įvairias gyvenimo sritis – nuo akademinių pasiekimų iki socialinių santykių.

Nors depresija gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, kalbėti apie ją būtent paauglystėje labai svarbu, kadangi šiuo laikotarpiu depresija ne tik gali pasireikšti netipiniais simptomais, bet taip pat ją gali būti sunku pastebėti dėl paauglystės laikotarpio ypatumų.

 

Depresijos simptomai paauglystėje:

Depresiją paauglystėje dažniausiai galima atpažinti iš šių emocinių ir elgesio požymių:

  • gilaus liūdesio arba beviltiškumo jausmo;
  • išnykusio susidomėjimo ar malonumo jausmo mėgstamoje, įprastoje veikloje;
  • dirglumo, pykčių protrūkių;
  • kaltės, nepasitikėjimo savimi, žemos savivertės jausmo;
  • socialinio atsiskyrimo;
  • sunkumo organizuoti savo darbus, susikaupti, prisiminti informaciją;
  • pradingusio atsakomybės jausmo dėl nepadarytų darbų mokykloje ar namuose, pamokų nelankymo;
  • lėto mąstymo, kalbėjimo ar lėtų kūno judesių;
  • nuolatinio nuovargio, energijos trūkumo;
  • stipriai pasikeitusio apetito – padidėjusio arba sumažėjusio;
  • pasikeitusio miego – miegama arba per daug, arba per mažai;
  • fizinių negalavimai – galvos, pilvo skausmų;
  • savęs žalojimo ar minčių apie savižudybę.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad paauglystėje depresija gali pasireikšti netipiniais simptomais, tokiais kaip mokymosi apleidimas, fiziniai skausmai ar dirgli/pikta, o ne liūdna nuotaika.

 

Priežastys, sukeliančios depresiją paaugliams:

Paaugliai gali susirgti depresija dėl įvairių priežasčių. Kai kuriais atvejais depresijos atsiradimą lemia genetika – jei paauglio artimoje aplinkoje (tėvai, broliai, seserys) yra sergančių depresija, tai paaugliui susirgti taip pat yra didesnė tikimybė. Kartais depresija atsiranda susidūrus su sudėtingomis, traumuojančiomis patirtimis – tėvų skyrybomis, netektimi, smurtu ar kita nelaime. Šį sutrikimą taip pat gali sukelti hormonų pokyčiai, sveikatos būklė, tam tikti vartojami vaistai. Visgi, įtariant, kad paaugliui gali būti depresija, labai svarbu ne tik ieškoti priežasčių, ieškoti kaltų, bet kuo greičiau kreiptis pagalbos.

 

Kaip atpažinti paauglio depresiją?

Nepaisant to, kad depresija paauglystėje yra rimtas sutrikimas, ją tikrai gali būti nelengva atpažinti dėl paauglystės raidos etapui būdingų ypatumų – nuotaikų kaitos, sumažėjusio noro bendrauti su šeima, dirglumo. Visgi, depresija, kitaip nei įprasti paauglystės bruožai, trukdo finkcionuoti kasdienėse veiklose bei yra nuolatinė. Tad, jei paauglio liūdesys, energijos trūkumas, sunkumas atlikti įprastus darbus ar kiti depresijai būdingi simptomai išlieka, nesikeičia dvi savaites, – tai jau gali būti depresijos požymis. Jei tėvai, mokytojai ar kiti paauglio aplinkoje esantys suaugusieji pastebi šiuo simptomus, svarbu įvardinti savo pastebėjimus pačiam paaugliui, paklausti apie jo savijautą, pasikalbėti. Gali būti, kad paauglys iškart neatsivers ir nepasidalins, kas slypi jo viduje, tačiau svarbu užtikrinti paauglį, kad Jums rūpi ir visada esate šalia, galite išklausyti. Taip pat, pastebint depresijai būdingus simptomus, labai svarbu kreiptis į specialistus ir pasitarti, kaip geriausia padėti juos patirinčiam paaugliui.

 

Gydymas ir pagalba:

Įtariant, kad paaugliui gali būti depresija, svarbu kreiptis profesionalios pagalbos ir pasikonsultuoti su vaikų – paauglių psichiatru. Jei depresijos diagnozė yra patvirtinama, sudaromas gydymo planas, kurį paprastai sudaro medikamentinis gydymas bei psichoterapija. Gydant depresiją taip pat rekomenduojami miego grafiko pokyčiai bei didesnė fizinė veikla.

 

Kaip palaikyti paauglį, kenčiantį nuo depresijos?

Vienas iš svarbių pagalbos būdų, kai paauglys kenčia nuo depresijos yra palaikymas, tad tėvų vaidmuo taip pat yra itin svarbus.

Rekomenduojama nuoširdžiai domėtis paauglio savijauta, skirti jam visą savo dėmesį, kai jis nori kalbėtis. Svarbu prisiminti, kad paauglys, kuris kovoja su depresija, gali sunkiai komunikuoti, dažniau reaguoti pykčiu, tad svarbu būti kantriems, supratingiems ir palaikantiems. Dažni konfliktai su paaugliu gali mažinti tikimybę, kad paauglys norės atsiverti ir kalbėtis, todėl svarbu peržvelgti namie turimus reikalavimus ir stengtis nepriekaištauti dėl smulkmenų. Prisiminkite, kad depresija yra sutrikimas, kurio paauglys tikrai nepasirinko savo noru, tad nuoširdus buvimas šalia, supratimas ir palaikymas yra tai, ko paaugliui labiausiai reikia.

Depresija paauglystėje tikrai gali būti nelengvas iššūkis tiek pačiam paaugliui, tiek jo artimiesiems. Vis dėl to, laiku pastebėti depresijos simptomai ir skirtas gydymas paprastai būna tikrai veiksmingi, svarbiausia – nebijoti kreiptis pagalbos.

DUK: Dažniausiai užduodami klausimai

Depresija paauglystėje – tai rimtas nuotaikos sutrikimas, sukeliantis nuolatinį liūdesio jausmą, energijos trūkumą, nenorą domėtis bet kokia veikla, net jei ji anskčiau džiugino. Depresija stipriai veikia gebėjimą dalyvauti kasdienėje veikloje, gali paveikti įvairias gyvenimo sritis – nuo akademinių pasiekimų iki socialinių santykių.

Depresiją paauglystėje dažniausiai galima atpažinti iš šių emocinių ir elgesio požymių:

  • gilaus liūdesio arba beviltiškumo jausmo;
  • išnykusio susidomėjimo ar malonumo jausmo mėgstamoje, įprastoje veikloje;
  • dirglumo, pykčio protrūkių;
  • kaltės, nepasitikėjimo savimi, žemos savivertės jausmo;
  • socialinio atsiskyrimo;
  • sunkumo organizuoti savo darbus, susikaupti, prisiminti informaciją;
  • pradingusio atsakomybės jausmo dėl nepadarytų darbų mokykloje ar namuose, pamokų nelankymo;
  • lėto mąstymo, kalbėjimo ar lėtų kūno judesių;
  • nuolatinio nuovargio, energijos trūkumo;
  • stipriai pasikeitusio apetito – padidėjusio arba sumažėjusio;
  • pasikeitusio miego – miegama arba per daug, arba per mažai;
  • fizinių negalavimai – galvos, pilvo skausmų;
  • savęs žalojimo ar minčių apie savižudybę.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad paauglystėje depresija gali pasireikšti netipiniais simptomais, tokiais kaip mokymosi apleidimas, fiziniai skausmai ar dirgli/pikta, o ne liūdna nuotaika, tad labai svarbu būti budriems ir pastebėjus bet kuriuos iš šių simptomų kalbėti apie tai ir kreiptis pagalbos.

Daugumoje depresijos atvejų efektyviausias būna medikamentinio gydymo ir psichoterapijos derinimas.

Svarbu palaikyti paauglį, kenčiantį nuo depresijos, būti šalia, suprasti, išklausyti. Svarbu skatinti paauglį nelikti vienam su savo problemomis, padėti kreiptis pagalbos.

Pastebėjus depresijos simptomus, svarbu kreiptis pagalbos ir pasikonsultuoti su vaikų-paauglių psichiatru, vaikų-paauglių psichologu.