Kuo labiau bijome, tuo jautresni tampame, o tai dar labiau stiprina nerimą.
Visuomenėje įsigalėjęs nerimas dėl sveikatos, ypač onkologinių ligų, nėra atsitiktinis. Mokslas ir žiniasklaida dažnai akcentuoja ligų paplitimą, jų simptomus bei rizikos veiksnius. Nors šie duomenys skirti informuoti ir skatinti profilaktiką, jie taip pat gali sustiprinti vadinamąjį sveikatos nerimą – psichologinį reiškinį, kai žmogus nuolat bijo susirgti sunkia liga, net jei nėra tam objektyvių požymių.
Kodėl atsiranda ši baimė?
- Nežinomybės baimė. Natūralu, kad bijome ligų, nes tai tiesiogiai siejasi su grėsme gyvybei ir saugumui. Onkologinės ligos siejamos su sunkia, ne visada išgydoma eiga, todėl jų baimė yra stipresnė nei kitų sveikatos problemų. Tai gali sukelti kontrolės praradimo pojūtį, kuris ypač sunkiai priimtinas žmonėms, trokštantiems aiškumo ir saugumo.
- Informacijos gausa. Gyvename pasaulyje, kuriame esame nuolat apsupti informacijos – mokslininkų prognozės ar naujienos apie onkologines ligas gali stipriai paveikti mūsų suvokimą. Jei medijose pabrėžiama, kad „kiekvienas gali susirgti“, tai kuria nerimą, nes žmogus ima stipriai identifikuotis su šia rizika.
- Asmeninė patirtis. Jei artimoje aplinkoje yra sirgusių onkologinėmis ligomis, tai taip pat gali stiprinti suvokimą apie ligos realumą ir palikti emocinį pėdsaką. Imame bijoti, kad taip nutiks ir mums, o dar, jei žinome istorijų, kai žmogus atranda ligą „atsitiktinai“ (pvz., po ilgai ignoruotų simptomų), dar labiau stiprėja budrumas savo kūno pojūčiams, kad kažko „nepraleistume“.
- Psichologiniai polinkiai. Jei esame linkę į perfekcionizmą ar nerimastingumą, natūralu, kad daugiau dėmesio skiriame savo kūnui ir jo pokyčiams. Net nedidelis skausmas ar diskomfortas gali būti suvokiamas kaip pavojingas signalas.
Kai žmogus nerimauja dėl sveikatos, jis pradeda pervertinti net smulkius simptomus, interpretuodamas juos kaip pavojingus. Tai sukelia užburtą ratą: kuo labiau bijome, tuo jautresni tampame, o tai dar labiau stiprina nerimą.
Kaip mažinti šią baimę?
- Ribokite informaciją. Būtina sąmoningai mažinti sąlytį su perteklinėmis naujienomis apie ligas. Pasirinkite patikimus šaltinius ir stenkitės vengti sensacingų ar neigiamą emocinę reakciją sukeliančių antraščių.
- Praktikuokite kūno neutralumą. Užuot nuolat analizavę pojūčius kūne, stenkitės priimti juos kaip natūralias kasdienes kūno reakcijas, o ne ligos signalus. Daugeliu atvejų skausmas ar diskomfortas nėra rimtų sveikatos problemų ženklas. Nuolat stebėti save yra nereikalinga, nes mūsų kūnai yra dinamiški ir kinta kasdien.
- Pasitelkite racionalų mąstymą. Jei pastebite, kad baimė virsta katastrofiniu mąstymu, užduokite sau klausimus: „Kokie yra faktiniai įrodymai, kad esu rimtai sergantis?“ arba „Ar tokį skausmą/pojūtį yra patyręs kažkas sveikas mano aplinkoje?“
- Raskite emocinę paramą. Pasikalbėkite su artimaisiais arba kreipkitės į specialistą. Psichologai gali padėti suprasti, iš kur kyla jūsų baimė, ir sukurti veiksmingą jos valdymo planą.
- Reguliariai tikrinkitės sveikatą. Profilaktika – tai ne tik būdas anksti pastebėti problemas, bet ir nusiraminti, žinant, kad esate sveiki.
- Susitelkite į atsipalaidavimą. Jei labai dažnai jaučiate įtampą, organizmas ilgainiui išsenka, todėl yra būtina turėti tam atsvarą. Įtraukite į kasdienybę atsipalaidavimo pratimus, dėmesingą įsisąmoninimą, mėgstamą veiklą ar bet ką, kas jums asocijuojasi su ramybe.
Baimė dėl onkologinių ligų yra natūrali, o rūpestis savimi – labai svarbus, tačiau tai neturi tapti kasdiene kančia, kuri atima gyvenimo džiaugsmą. Svarbu pripažinti savo jausmus, išmokti valdyti dėmesį ir, prireikus, ieškoti pagalbos. Šios baimės valdymas – nelengvas procesas, bet su tinkamais įrankiais jis tikrai įmanomas.
