Kiekvienas iš mūsų savo gyvenimą kuriame pagal savo taisykles, vertybes, kurias formuojame viso savo augimo proceso metu. Kartais taip stipriai susikoncentruojame į tai, jog tampame visiškai nelankstūs, o galiausiai pamirštame, jog svarbu ne tik taisyklės ir vertybės, tačiau ir poreikiai. Kaip dažnai iš tiesų įsiklausome į save? Į savo kūną? Į savo mintis? Į savo emocijas? Kaip dažnai iš tiesų išgirstame, ko norime, ko mums reikia?
Žmogaus unikalumas didžiąja dalimi ir slypi jo poreikiuose, o visas vertybių, taisyklių ir savo gyvenimo kūrimas turėtų prasidėti nuo įsiklausymo į savo poreikius.
Mūsų galvose sukasi daugybė minčių ir kartais tikrai būna sunku atpažinti, suprasti, ko iš tiesų norime arba, ką iš tiesų manome. Turbūt kiekvienas esame patyręs būseną, kai per keliolika minučių mūsų nuotaika pasikeitė gan kardinaliai, o paaiškinti kodėl nelabai išeina…
Kodėl taip vyksta? Kas iš tiesų nulemia šiuos pokyčius?
Viskas labai stipriai siejasi su mūsų mintimis ir mąstymo būdais. Didelė dalis mūsų minčių ir reakcijų į situacijas yra automatinės, nepagrįstos, dažnai mažai nuo mūsų mažai priklausančios, tačiau jos turi labai reikšmingą, o kartais net ir nulemiantį poveikį mūsų nuotaikai, elgesiui, pojūčiams ir pasirinkimams.
“Mūsų gyvenimą nulemia ne situacijos, o mūsų požiūris į situacijas”
Mūsų mąstymas lemia mūsų nuotaiką, emocijas, elgesį, dažnai net kūno fiziologinius pojūčius. Pabandykite prisiminti, kada paskutinį kartą pasikeitė Jūsų nuotaika. Kokia tai buvo situacija? Ką tuomet pagalvojote? Kaip po tos minties pasikeitė Jūsų nuotaika?
Įsivaizduokime labai paprastą buitinę situaciją: Vakar vakare, po darbo, Joana buvo gerai nusiteikusi ir nusprendę namiškiams iškepti obuolių pyragą. Grįžusi namo iš parduotuvės ji pradėjo maišyti tešlą obuolių pyragui ir pastebėjo, kad pamiršo nusipirkti grietinės. Tuo metu jos galvoje pradėjo suktis mintys, jog ji yra visiškai nevykus, niekas nesigauna taip kaip ji nori, ji nesugeba prisiminti net 5 produktų pirkinių sąrašo, ką jau kalbėti apie rimtesnius dalykus…Būtent po šių minčių ir pasikeitė Joanos nuotaika – ji pajuto nusivylimą, susierzinimą.
Dažniausiai būtent tada, kai tokios mintys “užkuria” mūsų nuotaikos pokytį, pasikeičia ne tik mūsų nuotaika, bet ir elgesys – greičiausiai skanų pyragą iškepti buvo galima ir be grietinės, bet staiga viskas pradėjo kristi iš rankų, Joana neberado pyrago kepimo formos, galų gale viską metė, susisuko į antklodę ir visus savo likusio vakaro planus pakeitė serialo žiūrėjimu ir savigrauža. O kaip galėjo būti kitaip? Joana, supratusi, kad nenusipirko grietinės, nenuliūdo, bet greitai sugalvojo, kuo galėtų ją pakeisti ir išsirinko naują receptą, kuriam visus produktus rado namuose. Jos tolimesnis vakaras vyko sklandžiai, kaip ir buvau suplanavusi.
Tai yra kasdienės situacijos iliustracija, tačiau visa ši grandinė: situacija – mintis – jausmai – elgesys, atsispindi ir veikia taip pat ir kitose situacijose. Pateikus tokį pavyzdį gali pasirodyti, jog šis modelis sako, kad atsiradus blogai nuotaikai ar ne tokioms malonioms emocijoms, reikia kuo greičiau jas blokuoti, įteigiant sau vis kitą mintį. Taip nėra. Kiekvieną savo patiriamą emociją reikia priimti ir išjausti ją tuo metu, kai ji mums kyla, tačiau alternatyvios ir racionalesnės mintys tiesiog leidžia tai emocijai toliau “nesikeroti”, nenuspalvinti visų tolimesnių situacijų ta pačia spalva bei padeda greičiau ją paleisti.
Taigi, mūsų mąstymas lemia daugelį dalykų, o frazė – “Mūsų gyvenimą nulemia ne situacijos, o mūsų požiūris į situacijas” iš tiesų yra taikli. O kas lemia mūsų mintis ir mąstymą?
Visi mes turime įsitikinimų, dalis jų yra kertiniai, kurie formuojasi dar vaikystėje, paauglystėje ir čia didžiulį vaidmenį vaidina mūsų tėvai. Šie įsitikinimai, dažnai mums net nenumanant, gali nulemti mūsų mąstymą, pasirinkimus, tuo pačiu jie labai stipriai siejasi su požiūriu į save, į kitus ir su savęs bei kitų priėmimu. Pakeisti savo kertinius įsitikinimus, kurie mums labiau trukdo nei padeda gyventi, yra tikrai nelengvas darbas. Juk mes visą savo gyvenimą gyvename būtent pagal juos, esame susirinkę sau begales įrodymų ir patvirtinimų, kad jie mums “padeda” ir yra veiksmingi. Dėl šių priežasčių, dažniausiai viskas prasideda nuo mažesnių žingsnių, kurie dažniausiai kreipiami į tas kasdienes, mus varginančias situacijas ir mūsų mintis/požiūrį apie jas.
Kodėl svarbu žinoti šiuos dalykus ir kuo šios grandinėlės suvokimas gali būti mums naudingas? Visų pirma, tai leidžia suvokti, kaip dažnai iš tiesų reaguojame į situacijas automatiškai ir pasirenkame savo elgesį net nesusimąstydami. Visų antra, tai leidžia labiau įsiklausyti ir geriau pažinti save, taip pat padeda ir labiau priimti save. Na ir galiausiai, tai gali užkirsti kelią įvairioms psichologinėms problemoms ir sunkumams, kurie taip pat labai dažnai būna paveikti mūsų mąstymo ir kertinių įsitikinimų.
„Didžiausias mūsų kartos atradimas yra tai, jog žmonės gali pakeisti gyvenimą, pakeisdami savo požiūrį”
W. James
