Narcizas – tai asmenybė, kurią lydi stiprus savęs vertinimas, poreikis būti dėmesio centre ir nuolatinis ieškojimas patvirtinimo. Narcizų elgesį ir asmenybės bruožus galime lengviau suprasti pažvelgę į jų formavimosi procesą.
Narcizo sąvokos kilmė
Narcizo mitas mus pasiekė iš senovės Graikijos. Pasakojama apie jaunuolį Narcizą, kuris, pamatęs savo atvaizdą vandenyje, taip juo susižavėjo, kad niekas kitas jo daugiau nedomino. Šis mitas simbolizuoja narcisizmo esmę: susižavėjimą savimi ir poreikį būti garbinamam. Dabartinėje visuomenėje šis archetipas išliko, tačiau vietoj šaltinio Narcizai pasitelkia kitus žmones kaip „veidrodžius“, kurie atspindi jų gerąsias savybes.
Kaip susiformuoja narcisistinė asmenybė?
Narcizai nėra tokie nuo gimimo – jų asmenybė formuojasi dėl tam tikrų vaikystės patirčių. Kiekvienam kūdikiui svarbu jaustis besąlygiškai mylimam. Pirmiausia mama tenkina visus kūdikio poreikius, tačiau, augant, šie poreikiai turi būti palaipsniui frustruojami, kad vaikas suprastų, jog pasaulis ne visada atitiks jo lūkesčius. Tai padeda formuotis sveikam savęs suvokimui.
Tačiau narcizinės asmenybės atveju besąlyginė meilė dažnai būna pakeista sąlyginėmis tėvų lūkesčių išraiškomis. Tėvai mato vaiką kaip savo atspindį ar projektą: jį giria už pasiekimus, spaudžia būti geriausiu ar siekia per jį realizuoti savo svajones. Tokios patirtys formuoja asmenybę, kuri ignoruoja savo jausmus ir poreikius, siekdama tėvų meilės ir pripažinimo. Toks vaikas užauga su vidine tuštuma ir nuolatiniu poreikiu patvirtinti savo vertę.
Kaip atpažinti narcizą?
Narcizai pasižymi tam tikrais elgesio bruožais, pagal kuriuos juos galima atpažinti:
Idealizacija ir nuvertinimas. Iš pradžių narcizas gali atrodyti kaip svajonių žmogus – žavintis, dosnus ir išskirtinis. Tačiau po kurio laiko jis pradeda menkinti ir kritikuoti kitus, ypač jei nebegauna dėmesio ar pagyrų.
Rūpinimasis tik savo poreikiais. Narcizai dažnai ignoruoja kitų jausmus, o santykiuose pagrindinis dėmesys sutelkiamas į jų pačių norus.
Jautrumas kritikai. Net ir menkiausias pastebėjimas apie jų trūkumus gali sukelti perdėtą reakciją.
Nuolatinis kitų nuvertinimas. Narcizai dažnai kritikuoja aplinkinius, siekdami pabrėžti savo pranašumą.
Trumpalaikiai santykiai. Narcizams sunku užmegzti ilgalaikius santykius, nes jų poreikis dominuoti ir būti žavimiems dažnai atstumia aplinkinius.
Vidinė tuštuma. Nepaisant išorinio pasitikėjimo savimi, narcizai viduje jaučia nuolatinį nepilnavertiškumą.
Ką daryti susidūrus su narcizu?
Bendraujant su narcizu svarbu suprasti jų elgesio priežastis ir apsibrėžti savo ribas. Štai keletas rekomendacijų:
- Išlikite objektyvūs. Nebūkite „veidrodžiu“, kuris nuolat patvirtina jų vertę.
- Neleiskite jų kritikai jūsų paveikti. Narcizai dažnai siekia pažeminti kitus, tačiau tai dažnai atspindi jų pačių nesaugumą.
- Nustatykite ribas. Neleiskite narcizui visiškai valdyti situacijos – rūpinkitės ir savo poreikiais.
Daugiau patarimų, ką daryti susidūrus su tokia asmenybe.
Narcizų elgesį formuoja ankstyvos patirtys ir negebėjimas susidoroti su vidine tuštuma. Nors narcizai gali atrodyti charizmatiški ir patrauklūs, ilgalaikis bendravimas su jais gali būti sudėtingas. Suprasdami jų asmenybės bruožus ir išmokę apsibrėžti ribas, galėsite išlaikyti emocinį balansą bendraudami su tokiais žmonėmis.
