Kopriklausomybė. Kas tai? Kaip iš to ištrūkti?

Kiekvieno kopriklausomojo patirtis unikali, susiformavusi iš jo ar jos gyvenimo aplinkybių, istorijos ir asmenybės.

Kopriklausomybė – tai išmoktas elgesio modelis, paveikiantis žmogaus jausmus, mintis ir elgesį, kuriems būdingas žalingas santykis su savimi ir kitais.

 

Melody Beattie knygoje Nepriklausomi”, pateikė pavyzdžius, kaip patys žmonės esantys kopriklausomi apibrėžia, kas tai yra:

  • Kopriklausomybė reiškia – pasakė viena moteris – kad aš rūpinuosi tik kitais.
  • Kopriklausomybė reiškia, kad aš esu paskendusi alkoholikų reikaluose.
  • Tai reiškia, kad aš vis ieškau žmogaus, kuriuo galėčiau rūpintis.
  • Kopriklausomybė – tai žinojimas, kad visi santykiai, kuriuos užmegsi, skausmingai tęsis be galo arba baigsis vis taip pat – blogai.

Visgi, kopriklausomybės apibrėžimų yra tiek, kiek yra ją atspindinčių patirčių, nes kiekvieno kopriklausomojo patirtis unikali, susiformavusi iš jo ar jos gyvenimo aplinkybių, istorijos ir asmenybės.

 

Kopriklausomybės atsiradimą lemiantys veiksniai:

  • Tėvų meilės ir pozityvaus dėmesio trūkumas;
  • Apleistumas vaikystėje;
  • Priklausomybės problemos šeimoje;
  • Fizinis, emocinis ar seksualinis smurtas;
  • Psichinės ar fizinės ligos šeimoje.

Nors kopriklausomybės atsiradimą lemia aplinka kurioje gyvenome ar gyvename, tačiau esmė susijusi ne su kitu asmeniu, o su pačiu savimi. Ji susijusi, su tuo, kaip pats asmuo leidžiasi veikiamas kito žmogaus elgesio ir kokiais būdais pats mėgina tą žmogų paveikti: perdėtu jaudinimusi, poreikiu kontroliuoti, perdėta pagalba, perdėtu rūpinimusi, susikoncentravimu į kitus ir savęs apleidimu.

 

Kopriklausomam žmogui būdingi bruožai:

1.Perdėtas rūpinimasis kitais:

    • Jaučiasi esą atsakingi už kitus žmones – už jų jausmus, mintis, veiksmus, pasirinkimus, poreikius.
    • Jaučiasi įsipareigoję padėti kitiems spręsti jų problemas.
    • Prisiima pernelyg daug atsakomybės.

2.Žema savivertė:

    • Kaltina, kritikuoja save.
    • Bijo būti atstumti, dėl to siekia visiems įtikti.
    • Bijo suklysti.
    • Jaučia gėdą, dėl to kokie yra.

3.Jausmų slopinimas

    • Linkę slopinti savo jausmus, dėl to kyla sunkumų juos atpažįstant ir išreiškiant.

4.Nerimastingumas:

    • Jaudinasi dėl kiekvienos smulkmenos.
    • Pastoviai galvoja apie kitų žmonių problemas, poelgius ar sprendimus.

5.Kontroliavimas:

    • Mano, jog geriausiai žino, kaip viskas turi vykti ir kaip žmonės turi elgtis.
    • Bando kontroliuoti įvykius ar kitus žmones pasitelkiant savo bejėgiškumą, kaltės jausmą, dalydami patarimus, manipuliuodami ar stengdamiesi dominuoti.
    • Atsisako savo interesų, pomėgių ir perima priklausomo asmens interesus ir pomėgius.

6.Neigimas:

    • Nekreipia dėmesio į problemas arba apsimeta, kad jų nėra.
    • Visą savo dėmesį nukreipia į rūpinimasi kitais ar kitus darbu, ignoruodami savo realybę.

7.Bendravimo problemos:

    • Kaltina, manipuliuoja, daro spaudimą kitiems.
    • Vengia kalbėti apie save, savo jausmus, mintis problemas.

8.Ribų nebuvimas:

    •     Sunku pasakyti ‘ne’
    •     Dažnai kalba, jog tam tikro elgesio netoleruos, tačiau vis nusileidžia.
    •     Leidžiasi kitų žmonių skaudinami.

Kaip ištrūkti iš kopriklausomybės?

    1. Isisąmoninti ir priimti, jog ši problema yra asmeninė, nesusijusi su kitu žmogumi, o savo problemas privalome spręsti patys.
    2. Pastebėti kaip pasireiškia kopriklausomybė – ką jaučiame, ką galvojame ir kaip elgiamės.
    3. Paleisti kontrolę ir leisti kitiems patiems prisiimti atsakomybę už sako gyvenimą ir elgesį.
    4. Atvirai įsivardyti sau – ką darau dėl savęs, o ką dėl kitų.
    5. Atpažinti negatyvias ir save nuvertinančias mintis, jas įsivardyti ir keisti pozityviomis.
    6. Leisti sau ilsėtis, sustoti, padaryti pertrauką, atsitraukti nuo asmeninių santykių ir skirti dėmesį tik sau.
    7. Kreiptis pagalbos į specialistus, bendruomenes: psichologus, psichoterapeutus,  Al-Anon bendruomenę (Alkoholizmu sergančių žmonių artimųjų ir draugų bendruomenė) ar SAV (Suaugusių alkoholikų vaikai).

Dauguma kopriklausomų visas savo jėgas, laiką atiduoda rūpinimuisi kitais. Jie gali itin smulkiai išdėstyti viską, ką kitas žmogus padarė ar ko nepadarė, tačiau negali suprasti savęs. Jiems sunku įvardinti ir patenkinti savo poreikius, atpažinti ir išreikšti savo jausmus, garsiai išreikšti savo mintis ar spręsti savo asmenines problemas, tačiau įsisąmoninus kopriklausomybę ir pradėjus žengti pirmus žingsnius link pokyčio, pasimato pirmieji gerėjimo požymiai: daug paprasčiau priimami sprendimai, gebėjimas išbūti ir išreikšti savo jausmus, išsakyti savo mintis, neignoruoti savo poreikių ir be sąžinės graužaties skirti laiko sau. 

 

Rekomenduojamos knygos:

    • Melody Beattie „Nepriklausomi – Kaip liautis kontroliuoti kitus ir pradėti rūpintis savimi”.
    • Dr. Janet Geringer Woititz „Suaugę alkoholikų vaikai: kaip nusimesti skausmingos praeities naštą ir atkurti dvasios ramybę”.
    • Robin Norwood „Moterys, kurios myli per stipriai”.

Kiti mūsų įrašai

Kas tai – įprastas nerimas ar nerimo sutrikimas?
Kartas nuo karto susidurdami su netikėtomis problemomis, reikšmingais gyvenimo įvykiais ar tam tikromis atsakomybėmis, galime pastebėti, kad kurį laiką jaučiamės įsitempę ar sunerimę dėl jų, o galvoje...
Daugiau
Rūpinimasis savimi
Prasidėjus naujiems metams, daugelis žmonių mėgsta išsikelti sau naujus tikslus ir dažnai pamiršta į sąrašą įtraukti rūpinimąsi savimi. Būtent todėl Anima Psichologija psichologė Greta Kučinskaitė dalinasi,...
Daugiau