Potrauminio streso sutrikimas

Įžanga

Potrauminio streso sutrikimas (PTSS) yra psichikos sutrikimas, kuris pasireiškia patyrus ypatingai grėsmingą, gąsdinantį įvykį ar pasikartojančius trauminius įvykius. Tai gali būti karas, smurtas, nelaimingi atsitikimai, netektys ar kitos stiprų emocinį sukrėtimą sukeliančios patirtys. PTSS gali stipriai paveikti kasdienį gyvenimą, santykius, darbingumą ir bendrą savijautą. Laiku atpažinus simptomus ir ieškant pagalbos, galima sumažinti neigiamą poveikį bei pagerinti gyvenimo kokybę.

Potrauminio streso sindromas – kas tai?

PTSS – tai psichikos sutrikimas, atsirandantis žmogui, patyrusiam ar mačiusiam trauminį įvykį, ir pasireiškiantis užsitęsusia arba pavėluota reakcija į stresogeninę situaciją, kuri yra ypač pavojinga ar net katastrofiška. Tarptautinėje ligų klasifikacijoje (TLK-10-AM) pabrėžiama, kad šis sutrikimas pasireiškia ne iš karto, o po latentinio laikotarpio, kuris gali svyruoti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių.

Dažniausios priežastys gali apimti įvairių emociškai sukrečiančių patirčių išgyvenimą: karo, fizinio, emocinio ar seksualinio smurto, kitų smurtinių nusikaltimų (pagrobimų, užpuolimų ir kt.), sunkių avarijų, gamtos katastrofų, netekčių ar traumuojančių vaikystės patyrimų.

PTSS simptomai

PTSS turi aiškiai apibrėžtas simptomų grupes:

a) invaziniai simptomai: įkyrus ir pasikartojantis trauminio įvykio patyrimas ryškiais, nekontroliuojamais prisiminimais, prisiminimų blyksniais (angl. flashback) arba košmarais, kurie lydimi baimės ar siaubo jausmų;

b) vengimo simptomai: su įvykiu susijusių minčių ar jausmų, įvykį primenančių veiklų, vietų, žmonių ar situacijų, galimas atsiminimų apie traumuojantį įvykį praradimas.

c) autonominės nervų sistemos sujaudinimo simptomai: padidėjęs grėsmės jausmas, padidintas dirglumas ar perdėtas budrumas, sustiprėjęs baimingumas.

Papildomai su šiais pagrindiniais simptomais, priklausomai nuo turėtos traumos konteksto ir specifikos, gali pasireikšti nemiga, nerimas ar depresija, dėmesio koncentracijos problemos, suicidinės mintys ir kt.

Norint diagnozuoti PTSS, simptomai turėtų tęstis bent keletą savaičių ir reikšmingai sutrikdyti asmens funkcionavimą.

Kompleksinis potrauminis streso sindromas

Kompleksinis PTSS (KPTSS) yra sunkesnė PTSS forma, atsirandanti po ilgalaikio ar pasikartojančio trauminio poveikio (pavyzdžiui, ilgalaikė prievarta vaikystėje, smurtas šeimoje, nepriežiūra ir pan.). KPTSS simptomai:

1. pagrindiniai PTSS simptomai: invazija (įkyrūs prisiminimai, prisiminimų blyksniai, košmarai), vengimas, nuolatinio grėsmės jausmo simptomai;
2. afektų reguliacija: sustiprėjusios emocinės reakcijos net į mažus stimulus, polinkis disocijuoti susidūrus su stresine situacija, situacijoms neadekvatūs emocijų protrūkiai;
3. požiūris į save: nuolatinis gėdos, kaltės jausmas, menkavertiškumo jausmas;
4. santykiai su kitais: sunkumai palaikant santykius, apsunkintas emocinio artumo jautimas.

PTSS ir KPTSS yra susiję sutrikimai, bet turi keletą esminių skirtumų:

1. Traumos pobūdis: PTSS dažniausiai išsivysto po vienkartinės ir intensyvios traumos, o KPTSS kyla po ilgalaikės, pasikartojančios traumos.

2. Simptomai: PTSS simptomai apima invazijos, vengimo, nuolatinio grėsmės jausmo simptomus, o KPTSS turi visus PTSS simptomus ir papildomai pasireiškiančią sutrikusią afektinę reguliaciją, savęs vertinimo bei santykių su kitais sunkumus.

3. Poveikis asmenybei: PTSS gali stipriai sutrikdyti kasdienį gyvenimą, bet žmogaus asmenybės struktūra iš esmės lieka nepakitusi. KPTSS dažnai lemia gilesnius asmenybės pokyčius, nes traumos dažniausiai patiriamos formuojantis asmens tapatumui (pvz., vaikystėje) arba yra ilgalaikės ir sisteminės.

4. Gydymas: PTSS dažnai efektyviai gydomas taikant į traumą fokusuotas terapijas, tokias kaip EMDR (nujautrinimo akių judesiais ir perdirbimo terapija) ar KET. KPTSS gydymas sudėtingesnis, nes be traumos apdorojimo reikalingas ilgalaikis terapinis darbas su emocijų reguliacija, pasitikėjimu kitais bei savivertės atkūrimu ir stiprinimu.

Gydymo galimybės

PTSS gydymui taikomi įvairūs metodai, kurie padeda sumažinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Dažniausiai yra reikalingas kombinuotas gydymas medikamentais ir psichoterapija.

Psichoterapija:

1. Kognityvinė elgesio terapija (KET) – padeda keisti neigiamus mąstymo modelius ir susijusius elgesio modelius.
2. Nujautrinimo akių judesiais ir perdirbimo terapija (EMDR) – metodas, kuris padeda perdirbti traumines patirtis.
3. Trumpalaikė eklektinė potrauminio streso terapija (BEPP) – skirta susidurti su trauminėmis patirtimis ir jas apdoroti.
4. Ekspozicinė terapija – palaipsniui padeda susidurti su baimę keliančiais prisiminimais ar situacijomis.
5. Grupinė ar šeimos terapija – gali padėti stiprinti socialinį palaikymą.

Medikamentai:

1. Antidepresantai (SSRI, SNRI)
2. Raminamieji ir/ar nuotaikos stabilizatoriai, priklausomai nuo simptomų.
3. Migdomieji, naktinius košmarus mažinantys vaistai.

Gyvenimo būdo keitimas ir savipagalba:

1. Reguliarus fizinis aktyvumas padeda mažinti stresą.
2. Meditacija, kvėpavimo pratimai ir sąmoningumo praktikos gali padėti reguliuoti emocijas.
3. Meno terapija gali padėti išreikšti emocijas ir įprasminti patyrimus.
4. Palaikymo tinklo stiprinimas – artimųjų ir draugų parama suteikia emocinės stiprybės.

Kaip ieškoti pagalbos

Jei įtariate PTSS sau ar artimam žmogui, svarbu kreiptis pagalbos.

Pirmasis ir pagrindinis žingsnis – nesigėdyti kreiptis pagalbos, o tolimesni gali apimti šiuos:

1. Savęs stebėjimas ir informacijos rinkimas. Apgalvojimas, kokie simptomai kelia daugiausiai sunkumų, kokią jų trukmė ir poveikis kasdienybei, jų užsirašymas gali padėti vėliau specialistui tinkamai įvertinti situaciją.
2. Kreipimasis į psichikos sveikatos specialistus. Psichologas gali padėti išsiaiškinti emocinius sunkumus ir pasirinkti terapinius metodus ar suteikti tolimesnes rekomendacijas, psichiatras gali diagnozuoti PTSS ir skirti medikamentinį gydymą, o psichoterapeutas gali taikyti specifinius PTSS gydymo metodus.
3. Nemokamos arba privačios pagalbos pasirinkimas pagal galimybę. Nemokama pagalba psichikos sveikatos centruose (priklausančiuose poliklinikai), krizių įveikimo centruose. Mokama pagalba iš privačių specialistų ar specializuotų klinikų. Emocinė paramos linijos, prireikus skubios emocinės paramos – „Jaunimo linija“, „Vilties linija“, „Pagalbos moterims linija“, „Vyrų linija“ ir pan.
4. Tolimesnė gydymo eiga. Laikymasis specialistų rekomendacijų (medikamentų, terapijos, gyvenimo būdo keitimo), nebijojimas keisti specialistus, kol randamas tinkamas, o svarbiausia – laiko skyrimas sveikimui, nes PTSS gydymas nėra itin greitas procesas.

Išvados

Potrauminio streso sutrikimas (PTSS) – rimta, tačiau gydoma būklė. Svarbiausia – atpažinti simptomus, ieškoti pagalbos ir nenuleisti rankų. Laiku pradėtas gydymas padeda atkurti gyvenimo kokybę ir sumažinti traumos poveikį. Jei jaučiate, kad jums ar jūsų artimiesiems reikalinga pagalba – nedvejokite kreiptis į specialistus.