Pogimdyvinė depresija

Įžanga:

Kas yra pogimdyvinė depresija? Tai yra vienas iš nuotaikos sutrikimų – depresija, atsiradusi pogimdyviniame laikotarpyje. Dažniausiai pasireiškia per keturias savaites po gimdymo, tačiau gali pasireikšti ir per ilgesnį laiką – per pirmuosius šešis mėnesius ar net pirmuosius metus po gimdymo. Iki 19,2% mamų patiria šį sutrikimą. Jis pasireiškia kaip stiprūs emocijų svyravimai, išsekimas, beviltiškumo jausmas.

Kodėl tai svarbu? Depresija gali paveikti mamos gebėjimą pasirūpinti savimi ir savo vaiku, atlikti kasdieninę veiklą. Kraštutiniais atvejais galime susidurti net su katastrofiškomis pasekmėmis – savižudybe, pavojingu/žalingu elgesiu sau bei kūdikiui. Viena svarbiausių depresijos gydymo sąlygų yra laiku diagnozuotas sutrikimas. Negydoma pogimdyvinė depresija  sutrikdo visą moters bei šeimos funkcionavimą ir gali virsti nuolatiniu nuotaikos sutrikimu, ilgalaike depresija. Taip pat, mamai nesulaukus savalaikės pagalbos, vaikams didėja tikimybė ateityje susidurti su raidos, emocinėmis ir elgesio problemomis. Todėl šiuo pažeidžiamu laikotarpiu po vaikelio gimimo ypač svarbus kuo greitesnis ir tikslesnis sunkumų atpažinimas.

Pogimdyvinės depresijos simptomai:

Pogimdyvinis liūdesys/melancholija (angl. baby blues) dar nėra depresija.  Melancholija yra pakankamai dažna neseniai pagimdžiusių moterų tarpe. Tai vyksta dėl hormoninių pokyčių, pasikeitusio gyvenimo, jo rolių. Jausti daug ir įvairių jausmų pereinamajame laikotarpyje yra visiškai normalu. Tiek artimiesiems, tiek naujiems tėvams ne visada lengva iš pirmo žvilgsnio suprasti kada liūdesys ir jautrumas pasiekia klinikinį lygmenį- depresiją. Svarbu atsiminti, kad pogimdyvinė melancholija savaime praeina suteikus paramą, bėgant laikui bei turint vidinių resursų susitvarkyti su pasikeitusiu gyvenimu. Melancholija nuo depresijos skiriasi tuo, kad melancholija iš esmės apsunkina, tačiau nesutrikdo bendro žmogaus funkcionavimo bei kontakto su kūdikiu, kaip kad nutinka depresijos atveju.

Dažniausi pogimdyvinės depresijos simptomai:

• Prislėgta nuotaika
• Bevertiškumo, kaltės jausmai
• Dideli apetito, svorio, miego pokyčiai
• Nesidomėjimas kūdikiu, abejingumas jam
• Energijos praradimas arba nuovargis
• Dėmesio koncentracijos sunkumai
• Nesidomėjimas anksčiau mėgtomis veiklomis
• Mintys apie kūdikio sužalojimą ar nužudymą
• Mintys apie savižudybę ar bandymas nusižudyti ir/ar pasikartojančios mintys apie mirtį

Kaip pogimdyvinės depresijos simptomai pasireiškia skirtingose grupėse (moterims, vyrams)?

Kitaip nei moterų, vyrų depresijos išraiška dažniau būna pyktis nei liūdesys ar kaltė. Vyras gali skųstis nuovargiu, nerimu dėl finansų ir šeimos gerovės, tapti agresyvesnis, piktas, atsiribojęs. Kadangi pradžioje dauguma vyrų nejaučia tokio glaudaus emocinio ryšio su kūdikiu, kaip moterys, vyrui gali kilti jausmas, kad jis nereikalingas, atskirtas tarsi „už borto“. Vyrui gali kilti sunkumų ir emocinių iššūkių ir dėl natūralios moters bei kūdikio diados ir simbiozės. Vyrai labai dažnai slepia jausmus, vengia pasirodyti “nevyriški” ,“silpni” dėl to atsisako pagalbos, bando tai išspręsti vieni, gali bandyti “gydytis” alkoholiu ar kitomis medžiagomis ir taip stipriai pabloginti situaciją. Tuo tarpu moterys dažniau liūdi, tampa verksmingos, jaučia kaltę dėl buvimo nepakankamai gera mama, nerimą dėl pasikeitusio kūno ir gyvenimo ritmo, bejėgiškumą.

Pogimdyvinė depresija vyrams:

Kaip ji pasireiškia? Pogimdyvinė  depresija vyrams pasireiškia tėčių nuotaikos ir elgesio pasikeitimais. Įprastai pasireiškia per pirmuosius metus po kūdikio gimimo arba vaikelio įvaikinimo bei dar prieš kūdikio gimimą. Depresija suserga maždaug apie 10 proc. tėčių.

Kas gali sukelti depresiją vyrams po gimdymo? Priežastys gali būti įvairios. Vyrams, kaip ir moterims, po nėštumo gali keistis hormoninis fonas, ypač testosterono koncentracija, o tai gali turėti įtakos nuotaikai. Nerimas dėl tėvystės, naujos atsakomybės, finansiniai iššūkiai ir dideli gyvenimo pasikeitimai gali ūminti būklę. Bemiegės naktys, padidėję emocijų atlaikymo poreikiai šeimoje gali kelti iššūkius. O depresijos ar kitų sutrikimų epizodai praeityje gali būti svarbus veiksnys depresijos atsinaujinimui arba pradžiai šiame tranzitiniame gyvenimo laikotarpyje. Poreikis visada būti “stipriu”, emocijų slopinimo tendencijos taip pat gali prisidėti prie sutrikimo išsivystymo.

Pogimdyvinės depresijos priežastys:

1. Hormoniniai pokyčiai: Dideli estrogeno, progesterono ir kitų hormonų svyravimai laikotarpiu po gimdymo prisideda prie nuotaikų bangavimo. Moters organizmas šiuo pereinamuoju laikotarpiu susiduria su milžinišku endokrininės bei kitų sistemų krūviu, kuris daro moterį pažeidžiamą sutrikimams.
2. Stresas ir gyvenimo pokyčiai: Stresas ir aplinkos sąlygos labai prisideda prie depresijos pasireiškimo. Tėvai, kurie susiduria su neplanuotu nėštumu, finansiniais sunkumais, santykių krize, artimųjų mirtimis ar kitais stresą keliančiais įvykiais bei neturintys emocinės paramos sistemos gali jausti, kad viskas tarsi slysta iš rankų, prasmė dingsta, vienišumas apgaubia kasdienybę, kuri tampa vis labiau nepakeliama. Neišgedėtos prenatalinės ir kitų vaikų netektys praeityje gali kelti įvairių jausmų sumaištį gimimo akivaizdoje ir neleisti pilnai ir netrukdomai džiaugtis tėvyste.
3. Gimdymo patirtis, trauminiai įvykiai: Nėštumas ir net ir pats sklandžiausias gimdymas yra stresinis įvykis moters kūnui bei psichikai, kuris pareikalauja didelių resursų. Gimstant kūdikis tampa atskiru žmogučiu, nebesujungtu virkštele su mama. Įvyksta simbolinis ir labai svarbus pirmasis atsiskyrimas. Deja, ne visi turime sklandžias praeities atsiskyrimų patirtis, šis didelis įvykis hormonų ir kitų pokyčių fone gali iškelti didelius jausmus ar netgi praeities traumas. Dargi, kai kurios moterys yra rizikos grupėje susirgti pogimdyvine depresija. Moterims, kurios serga arba sirgo depresija ar kitu nuotaikos sutrikimu tikimybė patirti pogimdyvinę depresiją didėja. O sudėtingo nėštumo bei gimdymo patirtis, trauminiai išgyvenimai praeityje daro įtaką tėvų, o ypač moters psichologinei būsenai ir didina rizika išsivystyti pogimdyvinei depresijai. Todėl susidūrus su akušeriniu smurtu, turėjus nėštumo/gimdymo komplikacijas yra būtina būti budriems ir konsultuotis su specialistais, kad pagalba būtu suteikta laiku.

Tyrimais atrasti veiksniai, kurie gali paskatinti pogimdyvinės depresijos išsivystymą:

• Neplanuotas ir/arba krizinis nėštumas
• Jaunas gimdyvės amžius (iki 21 m.)
• Kūdikio tėvo nebuvimas moters ir kūdikio gyvenime (vieniša motinystė)
• Nuolatinis stresas ir įtampa
• Vaikystės traumos bei patirtas smurtas
• Psichotropinių medžiagų vartojimas
• Partnerio smurtas
• Įvairios psichikos ir/ar somatinės ligos

Kaip įveikti pogimdyvinę depresiją?

1. Struktūra/dienos planas: Atsiradus naujam vaikeliui neretai struktūra ir dienos rutina visiškai prarandama. Tačiau, susiduriant su pogimdyvine depresija nuosekli, realistiška dienos rutina padeda sugrįžti į balansą ir geriau jaustis visų pokyčių akivaizdoje. Susidėliokite dienos planą su svarbiausiais jo uždaviniais, svarbu kad planas nebūtų perkrautas. Net paprasti dalykai tokie kaip išeiti į lauką, nusiprausti, išgerti kavos, nuosekliai juos įgyvendinant gali padėti pasijusti savimi ir mažais žingsneliais atrasti naują gyvenimo ritmą.
2. Judėjimas: Judant išsiskiria už laimę atsakingi hormonai, judėjimas gerina miegą, apetitą bei padeda pasijusti savimi. Nebūtina judėti tam tikru būdu, įrodyta, kad net kasdienis pasivaikščiojimas, šokis pasileidus mėgstamą muziką ar lengvi tempimo pratimai efektyviai gerina nuotaiką ir leidžia pasijusti geriau.
3. Mityba: Sveika subalansuota ir pilnavertė mityba, šiltas maistas yra būtina sąlyga atsistatyti po gimdymo o ypač susiduriant su pogimdyvine depresija. Svarbu būtu atlikti ir kraujo tyrimus, pasitarus su gydytoju vartoti D vitaminą, Omega 3 bei kitus individualiai reikalingus papildus.
4. Lūkesčiai: Adekvatūs lūkesčiai sau yra ypač svarbūs. Būtų pražūtinga tikėtis, kad gimus vaikeliui spėsite padaryti tiek pat kiek ir anksčiau. Dažnai pasitaikantys nerealistiški lūkesčiai sau kaip mamai ar tėčiui prisideda prie psichologinės būsenos blogėjimo. Prisiminkite, kad užtenka būti pakankamai gera mama ar tėčiu, nereikia būti tobulu.
5. Artimųjų ir bendraminčių pagalba: Nebijokite prašyti pagalbos ir kliautis artimaisiais. Šiuo metu labai svarbu perleisti dalį atsakomybių vyrui, seneliams. Sakoma, kad vaiko auginimas yra viso kaimo užduotis. Nebandykite to padaryti viena/as. Artimieji gali prisidėti paprasčiausiai būdais: pažiūrėdami mažylį, leisdami išsimiegoti, užsakydami maisto, išplaudami grindis, apipirkdami, ar tiesiog pokalbiu, supratingumu ir savo buvimu šalia. Kartais būtent pastarojo reikia ir trūksta labiausiai. Labai naudinga bendrauti su kitais mažylius turinčiais tėveliais, kurie susiduria su panašiomis problemomis, aktualijomis, galima įsitraukti į tėvų bendruomenes.

Pogimdyvinės depresijos gydymas:

1. Psichoterapija: Pogimdyvinės depresijos gydymas psichoterapija yra efektyvus būdas, padedantis pažinti bei suprasti save ir spręsti emocinius iššūkius po gimdymo. Egzistuoja daug ir įvairių psichoterapijos krypčių. Kognityvinė elgesio terapija (KET). Ši terapija padeda identifikuoti ir keisti neigiamus mąstymo modelius ir elgesį, kurie gali prisidėti prie depresijos. Psichodinaminė terapija siekia padėti pacientui suprasti gilesnius psichologinius konfliktus, kurie gali būti susiję su jų emociniu disbalansu. Tai gali padėti atskleisti pasąmoningus jausmus ar nesąmoningas mintis, kurios prisideda prie depresijos. Taip pat, gali būti naudinga porų terapija, ypač jei depresija kyla dėl santykių problemų. Porų terapija gali padėti gerinti komunikaciją ir tarpusavio supratimą. Daugelis tyrimų patvirtina, kad ne metodai bei terapijos kryptis yra svarbiausias veiksnys paciento gijime, o būtent ryšys. Todėl labai svarbu rasti specialistą, kuris tinka būtent Jums.
2. Medicininiai gydymo būdai: Neretai sunkiau išreikšta pogimdyvinė depresija kaip ir kiti nuotaikų sutrikimai yra gydomi naujos kartos antidepresantais vadinamais selektyviais serotonino reabsorbcijos inhibitoriais (SSRI). Šie vaistai reguliuoja nuotaiką ir serotonino išsiskyrimą galvos smegenyse bei nesukelia stiprių šalutinių poveikių bei yra efektyvesni gydant depresiją nei anksčiau sukurti vaistai.
3. Alternatyvūs gydymo metodai: Pastaruoju metu vis daugiau medicinos bei terapijos profesionalų remiasi požiūriu, kad žmogus yra kompleksiškas ir nedalomas vienetas, todėl labai svarbus yra holistinis visapusiškas požiūris į sveikatą. Derinant psichoterapiją bei (jei reikalingas) medikamentinį gydymą, psichologinę sveikatą dar galima stiprinti kūno terapijos, biblioterapijos, grupinės terapijos, dailės terapijos, endobiogenikos, dvasinėmis praktikomis ir kitais metodais, kurie gali padėti rasti organizmo homeostazę, priprasti prie pasikeitusio gyvenimo ir palaikyti gijimo kelyje. Įvairios save, savo savastį, gyvybinę energiją padedančios pajusti praktikos gali būti veiksmingos susiduriant su šiuo sutrikimu.

Kas gali padėti?

Ką daryti, jei reikia pagalbos? Nedelsiant kreiptis pagalbos.  Delsimas kreiptis gali kainuoti gyvybę, santykius bei komplikuotis į ilgalaikę depresiją.

Kur kreiptis pagalbos? Nemokamą pagalba teikiama:

• Poliklinikose Psichikos pagalbos centruose,
• Moterų krizių centre,
• Krizinio nėštumo centre,
• Visuomenės sveikatos biuruose,
• Esant kritinei situacijai arba gręsiant pavojui gyvybei skambinti 112 arba vykti į priėmimą.
• Mokamą pagalbą galite gauti privačiose klinikose bei kreipdamiesi į privačiuose kabinetuose dirbančius psichologus, psichoterapeutus bei psichiatrus.

Kartais pagalbos prireikia neatidėliotinai. Tokiu atveju svarbu kalbėtis su artimaisiais, nelikti vienai/am. Jei tokių šalia nėra – profesionalią emocinę pagalbą teikia nemokamos pagalbos linijos:

• Tėvų linija – psichologų konsultacijos telefonu tėvams, įtėviams, globėjams, seneliams. Tel. 8 800 90012 I–V 9–13 val. ir 17–21 val., tevulinija.lt.
• Pagalbos moterims linija – emocinė pagalba moterims, išgyvenančioms vidinius sunkumus. Tel. 8 800 66366 visą parą, pagalbosmoterimslinija.lt.
• Mamos linija – anoniminė emocinė parama el. laiškais, skirta mamoms, išgyvenančioms motinystės melancholiją: laiskaimamai@mamoslinija.lt, mamoslinija.lt.
• ,,Ankstukų pagalbos linija“ – paramos ir emocinės pagalbos linija šeimoms, susilaukusioms ankstuko bei internetinės mamų savanorių konsultacijos. Tel. +370 699 80008, padeduaugti.lt ir ankstukai.lt

Išvados:

Svarbiausia suprasti, kad depresija yra rimtas psichikos sutrikimas, o ne tik liūdesys, kuris nesiimant priemonių neišvengiamai paveikia šeimos dinamiką bei ryšį su kūdikiu. Su šiuo sutrikimu susiduria ne tik moterys, bet ir vyrai neseniai tapę tėvais. Yra daug priežasčių, dėl kurių gali pasireikšti pogimdyvinė depresija, tai  yra hormonų pokyčiai, stresas, paramos trūkumas, trauminiai įvykiai, nuovargis bei socialinė izoliacija. Gydymas apima psichoterapiją, medikamentus bei alternatyvius metodus.