Kas tai? Kokie jo požymiai? Kuo skiriasi darbinis stresas nuo perdegimo sindromo?
Šiuolaikinėje visuomenėje vis dažniau akcentuojama psichinės sveikatos svarba. Kalbama apie tai, jog sėkmės darbe garantas yra tinkamas, koncentruotas, organizuotas darbas ir kokybiškas poilsis po jo. Nepaisant to, daugybė žmonių susiduria su perdegimu. Vis dar giliai įsišaknijusios nuostatos, kad profesionalas yra tas, kuris neskaičiuodamas laiko ir jėgų gali nepailstamai daug ir ilgai dirbti. Savo vertės jausmą žmonės taip pat linkę matuoti pasiekimais darbe. Būtent tokios klaidingos nuostatos sau ir aplinkos keliami per dideli reikalavimai, neadekvačiai didelis darbo krūvis ir tobulumo siekis sukuria terpę kaitriai perdegimo ugniai, po kurios žmogus sunkiai rusena.
Perdegimo sindromas, tai protinio, emocinio ir fizinio išsekimo būsena, atsiradusi dėl ilgalaikio ir stipraus streso darbe. Filosofijos ir teologijos mokslų daktaras P. Ide perdegimą pavadino „gebėjimo duoti liga“. Perdegimas nuo streso skiriasi tuo, kad streso metu žmogus jaučiasi aktyvus, skubantis, neramus, įsitraukęs į veiklą, dėl įtampos galintis net perdėtai reaguoti. Tuo tarpu perdegimo metu žmogus pasyvus, atsitraukęs, abejingas, netgi depresyvus. Perdegimą darbe sukuria ne tik ilgalaikis ir stiprus stresas, kuris yra dažnai neišvengiama darbinio gyvenimo dalis, tačiau tuo pačiu žmogaus reakcijos į jį, neadaptyvūs streso įveikos būdai, reikalavimų ir galimybių neatitikimas, perfekcionizmas, resursų stoka.
Perdegimas kaip rūke „skendintys laiptai“, kai beatodairiškai dirbantis žmogus tiki kylantis aukštyn į geresnę gyvenimo kokybę, tačiau išties leidžiasi žemyn ją mažindamas. Viskas prasideda nekaltai, nuo entuziazmu degančių akių, didelės motyvacijos, ambicijų ir svajonių. Žmogus gali nepajusti, kaip darbas užima vis daugiau gyvenimo erdvės ir galiausiai jos nebelieka niekam kitam. Energija senka, atsiranda praraja tarp dedamų pastangų ir gaunamų rezultatų, stiprėja nusivylimas, cinizmas ir frustracija. Laiptų apačioje gali laukti rimti sveikatos sutrikimai, tokie kaip dėl nuovargio, išsiblaškymo išaugusi nelaimingų atsitikimų tikimybė, autoimuninės ligos, depresija, tarpasmeninių santykių problemos ir nedarbingumas.
Taigi, kaip atpažinti perdegimą gali kiekvienas iš mūsų? Perdegimą gali atskleisti tiek skirtingi kūno, tiek emocijų, elgesio ar tarpasmeninių santykių signalai. Miego sunkumai, nuolatinis nuovargis, padidėjęs jautrumas, dirglumas, atsiribojimas nuo aplinkos, viršvalandžių kaip normos priėmimas, automatinis užduočių atlikimas, pastovios mintys apie darbus net laisvalaikio metu, sunkumas susikaupti rodo, kad galime būti pasiekę išsekimo ribą. Tačiau perdegimo sindromą galima atpažinti iš 3 pagrindinių požymių. Pirmiausia, tai emocinis išsekimas, kuris pasireiškia nuolatiniu nuovargiu, energijos stoka dirbant ar net sunkumu atlikti mums įprastus kasdieninius darbus, tokius kaip maisto gaminimas ar ėjimas apsipirkti. Antras svarbus požymis, tai vis dažniau aplankantis cinizmas ir abejingumas. Trečiasis požymis, tai beprasmybės ir nepasitenkinimo jausmas savo darbu, žmogus pradeda jausti tuštumo jausmą, nuolatinę įtampą, tampa irzlus ir liūdnas.
Kiti mūsų įrašai
