Mūsų mintys gali būti mūsų geriausios draugės arba įkyrios priešės. Tai ką mąstome padeda mus įgalinti save motyvuoti, veikti, džiaugtis, ar priešingai nuvertinti save, liūdinti ar siūlyti užsidaryti nuo pasaulio. Ir jau prieš 2 tūkstančius metų Hipokratas sakė:
„Kiekvienas žmogus turėtų žinoti, kad iš proto, ir tik iš proto, kyla mūsų malonumai, džiaugsmai, lygiai kaip ir skausmas, sielvartas, kančia ir ašaros. Visi jausmai kyla iš proto, ir tik iš jo.“
Tai kas buvo aktualu prieš tūkstančius metu, aktualu ir dabar. Dažnai žmonės įnyksta į galvojimus, pergalvojimus, kurie nėra produktyvūs ir gali mums net kenkti. Tam, jog to išvengtume, galime stebėti savo mintis, mokytis suprasti, kurios mintys mus uždaro ir neleidžia judėti pirmyn. Šiuo atveju mums svarbu pažinti klaidingus mąstymo stilius.
1. MĄSTYMO BŪDAS ,, JUODA – BALTA“/ ,,VISKAS ARBA NIEKO“
Šis mastymo būdas Jums leidžia matyti tik šias dvi spalvas, t. y. tik du variantus -arba, arba. Jūs neieškote kompromiso, nes pasineriate i kraštutinumus: Žmonės arba dalykai Jums yra geri arba blogi, žavingi arba nepakenčiami, nuostabus arba keliantys pasišlykštėjimą.
2. PERDĖTAS APIBENDRINIMAS
Jam būdinga tendencija iš vieno įvykio ar fakto padaryti gilią, toli siekiančią išvadą. Kiekvieną nepalankų įvykį matote kaip nesibaigiančią nelaimių virtinę: pavyzdžiui, viena paleista mezginio akis priverčia Jus galvoti: „niekada neišmoksiu megzti”. Darote apibendrinamą neigiamą išvadą, kuri gerokai išeina už esamosios situacijos ribų. Būtent apibendrinimai tampa mums aksiomomis apie ,,visus“, ,,kiekvieną“, ,,nieką“, ,,niekada ir visada“. Ar atpažįstate save šiuose teiginiuose ,,niekas manęs nemyli“, ,,aš visada būsiu liūdnas“, ,,kiekvienam savas kryžius..“
3. PROTO FILTRAS
Kai ignoruojate visas situacijos detales ir išskiriate tik vieną ar kelias iš jų, Jūs filtruojate informaciją. Pavyzdžiui, Jus pagyrė, kad puikiai atlikote savo darbą, ir paprašė, kad kitą kartą, jei galėsite, darbą atliktumėte truputį greičiau. Jūs nusiminėte, nes pamanėte, kad dirbote per lėtai, o pagyrimą už puikiai atliktą darbą tiesiog praleidote pro ausis. Tai reiškia, kad susikoncentravote tik į kritiką.
Filtruodami informaciją mes skatiname neigiamas mintis, sureikšminame savo gyvenimo nema-lonius įvykius ir ignoruojame teigiamą patirtį. Ypač reikšimingos mums tampa mūsų baimės, nesėkmes ir nemalonumai, taip išstumiant iš sąmonės visa kita. Ar Jūs filtruojate informacija? Taip, jei Jūsų žodyne daug kartų skamba žodžiai „siaubingas”, „baisus”, „pasibjaurėtina”, „šlykštu”, „gąsdinantis” ir pan., ir jei sakote sau „nebegaliu daugiau”.
4. POZITYVIŲ DALYKŲ NUVERTINIMAS
Teigiamą patyrimą atmetate tvirtindami, kad dėl vienos ar kitos priežasties „tai nesiskaito”. Šitaip išlaikote negatyvų pasaulio vaizdą, nors kasdienė patirtis tam ir prieštarauja. Pvz.: „Aš gerai susidorojau su šiuo projektu, bet tai nereiškia, kad esu kompetentingas. Man tiesiog pasisekė“.
5. SKUBOTAS IŠVADŲ DARYMAS
Padarote negatyvią išvadą net tada, kai nėra jokių akivaizdžių ją palaikančių faktų:
a) minčių skaitymas – Jūs manote, kad žinote, ką galvoja ir kaip jaučiasi kiti. Sakote: ,,jis bijo pasirodyti, nors iš tikrujų nervinasi”, ,,jai rūpi tik pinigai” ir pan. Lygiai taip pat manote, kad ir kiti žmonės galvoja apie Jus būtent taip projektuodami savo mintis ir jausmus. Dėl to nesistengiate pastebėti ir dėmesingai išgirsti, kokie žmonės yra iš tikrujų. Juk jei Jums nepatinka vėlavimas, stengiatės nevėluoti pats, nes manote, kad ir kitiems tai nėra priimtina.
b) ateities numatymas (katastrofizavimas) – tikitės, kad viskas pasisuks į blogą, ir esate įsitikinęs, kad jūsų spėjimas – realus faktas. Pvz.: mažiausias vandens lašelis ant valties grindų pažadina mintį, kad valtis nuskęs ir nėra kitos išeities. Šio tipo mintys dažniausiai prasideda nuo žodžių, o kas jeigu…?
6. SUREIKŠMINIMAS AR SUMENKINIMAS
Pervertinate dalykų svarbą (savo klaidų ar kitų žmonių laimėjimų) arba nepelnytai nureikšminate taip, kad jie tampa visai menki (savo pačių gerąsias savybes ar kitų trūkumus). Tarkime, nedidelės klaidos ima atrodyti tragiškos, paprastas patarimas tampa aštria kritika, o nereikšmingos kliūtys transformuojasi į neįveikiamas. Pripažinkite, kartais išpučiate” savo problemą ir matote ją lyg žiūrėtumėte pro teleskopo lęšį. Pvz. „Kai gaunu vidutinį įvertinimą, tai įrodo, koks esu netikęs. Kai gaunu aukštus įvertinimus, tai dar nereiškia, kad esu protingas“.
7. EMOCINIS MĄSTYMAS
Manote, kad kažkas turi būti tiesa tik todėl, kad „jaučiate“ (iš tiesų tiesiog tikite tuo) taip stipriai, kad ignoruojate arba nuvertinate faktus, rodančius, jog yra kitaip. Pvz.: „Žinau, kad daugybę dalykų darbe darau gerai, bet vis tiek jaučiuosi nevykėlis“.
8. MĄSTYMAS KATEGORIJOMIS „TURIU”, „PRIVALAU”
Bandote motyvuoti save, sakydamas „turiu” arba „neturiu”, tarsi jeigu pasielgtumėte kitaip, jus turėtų mažų mažiausiai nuplakti. Šis mąstymas slegia ir Jus patį, ir aplinkinius, nes esate priversti demonstruoti tam tikrą elgesį, kuriuo net nedvejojate. Emocinė pasekmė – kaltės jausmas. Pvz. „Baisu, kad padariau klaidą. Visuomet viską turėčiau atlikti kiek įmanoma geriau“. Kai „prievoles” nukreipiate į kitus žmones, imate jausti pyktį, susierzinimą ir pagiežą.
Dažniausiai pasitaikantys pavyzdžiai:
- privalau būti nepriekaištingas meilužis, draugas, tėvas, mokytojas, studentas, sutuoktinis;
- turiu šaltakraujiškai įveikti visus sunkumus;
- turiu sugebėti rasti išeitį iš bet kokios situacijos;
- neturiu teisės jausti skausmą, aš turiu būti visada laimingas ir ramus;
- privalau viską žinoti, suprasti ir numatyti;
- turiu atrodyti nepažeidžiamas, kontroliuoti savo jausmus;
- turiu vienodai mylėti visus savo vaikus; negaliu klysti;
- mano jausmai turi būti pastovūs: jei myliu, tai mylėsiu visada;
- privalau pasitikėti savimi;
- neturiu teisės pavargti ir sirgti;
- viską turiu padaryti tobulai.
9. ETIKEČIŲ KLIJAVIMAS IR KLAIDINGAS ĮVARDIJIMAS
Užuot įvardijęs savo klaidą, klijuojate sau neigiamą etiketę: „Esu nevykėlis.” O kai užkliūva kito elgesys, etiketę klijuojate jam: „Tai prakeiktas parazitas.” Klaidingas įvardijimas – kai kokį nors nutikimą apibūdinate stipriais ir sunkų emocinį krūvį turinčiais žodžiais. Pvz.: „Mano prezentacija buvo tikra tragedija“.
10. PERSONALIZAVIMAS
Ji gali būti dviejų tipų:
a) Jums atrodo, kad turite prisiimti atsakomybę už negatyvius dalykus, nors tiesiogiai nesate su jais susijęs („žmona skundžiasi padidėjusiomis kainomis. Aš kaltas, nes neuždirbu pakankamai pinigu”);
b) lygindami save su kitais jaučiatės geriau („jis kvailas, o aš protingas”) arba blogiau („man blogiau negu jai”).
Mums atrodo, kad tik personalizuodami mes gauname galimybę įsitikinti savo vertingumu.
Kiti mūsų įrašai
