Kai kenčia mūsų vaikai: vaikų ir paauglių depresija

Depresiją patiriantys vaikai dažnai neigiamai vertina save, savo situaciją ir ateitį.

Daug ir nuolat kalbama apie depresiją, tačiau retai susimąstoma, kad depresija gali sirgti ir vaikai. Atrodytų ko gi liūdėti? Juk vaikystė nuolat asocijuojama su vėjavaikiškumu, žaismingumu, lengvumo ir nerūpestingumo jausmais. Deja, taip nutinka ne visada, tuomet kalbame apie depresiją vaikų bei paauglių tarpe. Vaikų depresija yra psichikos sveikatos problema, kuri turi įtakos vaikų mąstymui, nuotaikai ir elgesiui. Depresiją patiriantys vaikai dažnai neigiamai vertina save, savo situaciją ir ateitį. Net ir visai jaunas vaikas gali rodyti depresiškumo, apatiškumo  ir bejėgiškumo bruožų, kurie dažnai pasitaiko po sunkių trauminių patirčių, tokių kaip įvairių rūšių smurtas, skyrybos, katastrofos.

Kodėl vaikai serga depresija?

Depresija – rimta sveikatos būklė, kuri negydoma padidina būsimų, užsitęsusių ir sunkesnių ateities depresijos epizodų riziką bei gali kelti rimtą savižudybės pavojų ir lemti sumažėjusį pasitenkinimą gyvenimu. Ankstyvas depresijos atpažinimas ir gydymas gali pakeisti gyvenimą ir išgelbėti gyvybę. Tačiau neretai vaikų depresija yra sunkiau atpažįstama arba neteisingai identifikuojama tiek artimųjų, tiek gydytojų. Patirtis rodo, kad dažnai vaikų  depresija yra praleidžiama pro akis, kadangi vaiko patiriama būsena „nurašoma“ elgesio sunkumams, tinginystei arba paauglystei. Nepasigilinama į vaiko gyvenimo patirtis, kurios neretai būna traumuojančios ir stipriai sukrečiančios. Vaikas bando suprasti, kaip išbūti šiame pasaulyje, ypač jei susiduria su ne pagal amžių sudėtingais dalykais, vidiniais konfliktais, o šalia nėra artimo, į kurį galėtų betarpiškai remtis, kuris padėtų ko-reguliuoti kylančias emocijas. Depresija susergama, kai nebeveikia gynybos, padedančios išbūti ir ištoleruoti patirtą siaubą, kurį įžodinti ir išreikšti nebepavyksta. Kartais depresiją sukelia sunkus įvykis, pavyzdžiui, tėvų išsiskyrimas, netektis ar problemos mokykloje. Tačiau vaikai, taip pat, gali susirgti depresija be akivaizdžios priežasties.

Vaikų depresijos riziką didinantys faktoriai:

  • šeimyniniai sunkumai, skyrybos, nuolatiniai barniai
  • patyčios
  • fizinė, emocinė ar seksualinė prievarta/smurtas
  • kiti psichologiniai/fiziniai sutrikimai pvz. negalia; adhd, autizmo spektro sutrikimas ir kt.
  • jausmų skirstymas į blogus/ gerus, nesaugi aplinka jausti ir reikšti jausmus
  • genetinis polinkis į depresiją kitus nuotaikų ar psichikos  sutrikimus (atvejai šeimos istorijoje)

Nėra vienos priežasties depresijai atsirasti, ją dažnai sukelia įvairių dalykų derinys. Pavyzdžiui, jūsų vaikas gali turėti polinkį į depresiją ir taip būti patyręs sunkių gyvenimo įvykių.

Kaip atpažinti vaikų ir paauglių depresiją?

Yra įprasta, kad kartais vaikai jaučiasi prislėgti, yra irzlūs ar mąsto neigiamai. Tai yra sveiko vystymosi ir mokymosi valdyti emocijas dalis. Tačiau vaikystės depresija yra daugiau nei tiesiog liūdesys, kuris ateina ir praeina. Jei jūsų vaikas serga depresija, vaikui gali būti sunku mokytis, susirasti draugų ir kuo geriau išnaudoti kasdienį gyvenimą. Jei depresija tęsiasi ilgą laiką be gydymo, vaikai gali atsilikti mokykloje, prarasti pasitikėjimą savimi ir užsisklęsti. Tačiau vaikų depresija nuo suaugusiųjų neretai skiriasi savo išraiška. Kai kurie vaikai gali nekalbėti apie savo jausmus, bejėgiškumą, neviltį ir neatrodyti liūdni, o, priešingai, nuolat kelti bėdų savo agresyviu, probleminiu elgesiu, kuris iš pirmo įspūdžio gali atrodyti kaip maištas, tinginystė.  Tuomet vaikui uždedama būtent problemų kėlėjo etiketė.

Svarbu atsiminti, kad probleminis elgesys–pagalbos šauksmas. Greita ir sąlyginai lengva apkaltinti vaiką, kad sugadino jums nuotaiką, tingi arba nesistengia, tačiau pasigilinus į situaciją dažnai atsiskleidžia kitos spalvos.

Šie simptomai gali padėti atpažinti, ar jūsų vaikas susiduria su depresiškumu ar depresija tačiau, kad būtų diagnozuota depresija reikalinga vaikų psichiatro ir psichologo išvada.

Taigi, depresiją galima įtarti, jei jūsų vaikas skundžiasi:

  • liūdesiu ar slogia nuotaika (bent 2 savaites)
  • patiria elgesio problemas mokykloje
  • dingusiu susidomėjimu dalykais, kurie visad patikdavo
  • tapo neryžtingas, trūksta pasitikėjimo savimi
  • mažiau bendrauja su draugais ir šeima
  • patiria tuštumos jausmą, negali jausti emocijų
  • turi minčių apie savižudybę arba savęs žalojimą
  • iš tikrųjų žaloja save, pvz. rizikingai elgiasi, įvairios priklausomybės, pjaustosi, perdozuoja ir t.t

Taip pat,  vertėtų susirūpinti jei:

  • sutriko miegas (nemiega arba miega daugiau nei įprastai)
  • kyla dėmesio koncentracijos problemų
  • žemu energijos lygiu arba bendru nuovargis
  • pakito apetitas (valgo žymiai daugiau arba mažiau nei įprastai)
  • svorio pokyčiai
  • pastebimi kiti fiziniai simptomai
  • mažų vaikų depresiją galime pastebėti iš staiga pasikeitusių tamsių piešinių, pavojingų veiklų/elgesio, kurios dažnai nurašomos nelaimingiems atsitikimams

Kai kurie vaikai, kurie turi problemų dėl nerimo ir depresijos, taip pat turi fizinių simptomų, tokių kaip galvos ir skrandžio skausmai, kurie neturi fiziologinio pagrindo. Depresijos simptomus gali imituoti ir nediagnozuota anemija, hipotirozė ar vitamino D trūkumas, todėl prieš diagnozuojant depresija svarbu atmesti šias ligas.

Svarbu suprasti, kad tiek vaikams, tiek suaugusiems visiškai normalu išgyvenus sunkų gyvenimo įvykį jaustis prislėgtu ir reikėti laiko prisitaikyti. Sunerimti verta, kai nuotaikos ir elgesio pokyčiai užsitęsia ir trukdo normaliam vaiko vystymuisi ir socialiniam gyvenimui. Taip pat, labai svarbu nesumaišyti gedulo su depresija, kadangi gedulas yra natūrali netekties išgyvenimo stadija kurio nevadiname tikrąja depresija.  Tačiau užsitęsęs gedulas, lydimas kitų ilgalaikių pakitimų, gali pereiti į tikrąja depresiją tad svarbu stebėti situaciją ir gedulo procesą.

Šalia simptomų analizės dar svarbesnis yra pojūtis esant šalia. Kartais nutinka, kad  net matydamas žmogaus šypseną viduje pajunti gilią skausmo prarają, beprasmybės jausmą, ar tiesiog staiga užėjusį stiprų liūdesį, kuris nėra tavo. Tai įvyksta ne tik psichologo kabinete, bet ir namuose. Svarbu pasitikėti šiuo jausmu, jis gali padėti atpažinti depresijos sutrikimą ne tik vaikuose, bet ir suaugusiuose. Tikėtina, kad intuityviai pajutote būtent tai, ką Jūsų vaikas jaučia giliai viduje, tačiau nemoka išreikšti žodžiais.

 

Kaip padėti vaikui ir paaugliui, kuris serga depresija?

Susidūrus su šiuo sutrikimu labai svarbu yra laiku kreiptis pagalbos tiek į vaikų psichiatrą, tiek į psichologą/psichoterapeutą. Uždelstas pagalbos suteikimas apsunkina gijimą ir padidina tikimybę depresija sirgti ilgiau ir sunkiau. Taip pat, kartu su profesionalia pagalba galite savo vaikui padėti ir  namuose. Vienas iš svarbiausių dalykų būtų užtikrinti aiškią ir sveiką dienos rutiną, į kurią įeina kokybiškas miegas, maistas, judesys/sportas. Svarbu, kad būtų aiškios valandos, kada einama miegoti, valgoma, žaidžiama, mokomąsi. Be šių dalių bet kokia pagalba nėra tokia efektyvi ir veiksminga. Taip pat, labai svarbu kalbėtis su vaiku apie jausmus, skatinti juos reikšti kad ir kokie jie būtų, – galima piešti, rašyti laiškus, lipdyti, plukdyti laivelius su įvairiausiomis žinutėmis ir kt. Svarbu pasižiūrėti į tai kūrybiškai ir būti šalia, leidžiant vaikui būti tokiu koks jis yra šią akimirką, nespaudžiant keistis. Padėti susigražinti ryšį su aplinka gali padėti ir judesys, dėmesingo įsisąmoninimo, jogos pratimai, masažai, kvėpavimas, buvimas gamtoje. Svarbu skirti vaikui daug teigiamo dėmesio, ypač užsiėmimų, kuriuose galite praleisti laiką kartu šeimoje kalbėdami ir klausydami apie jo rūpesčius ir jausmus. Skatinkite savo vaiką užsiimti veikla, kuri jam paprastai patinka.

Paaugliai, skirtingai nei vaikai, dažnai bijo atsiverti ir kalbėti apie neretai su depresija ateinančiomis suicidinėmis mintimis, apie savižalos elgesį. Vaikui prabilus apie mintis nusižudyti, žalotis ar kitaip sau pakenkti svarbu sureaguoti rimtai, tačiau kiek įmanoma ramiau, bei valdyti savo emocijas sudėliojant veiksmų planą ir užtikrinant vaiko saugumą. Negalint pasikonsultuoti su psichologu, emocinę pagalbą ir paramą krizėje gali suteikti nemokamos psichologinės pagalbos linijos, kuriose savanoriai yra apmokyti kaip reaguoti susiduriant su savižudybės rizika.

 

Priminimai tėvams susiduriant su vaiko ar paauglio depresija:

  1. Probleminis elgesys-pagalbos šauksmas.
  2. Greitų pokyčių nebūna– svarbu įsivertinti lūkesčius.
  3. Kalbėtis apie jausmus  bei padėti juos išreikšti.
  4. Priimti vaiką visokį t.y tokį, koks jis yra šiandien.
  5. Kuo mažiau vertinimo ir lyginimo su kitais ar juo pačiu praeityje.
  6. Raskite pagalbos sau, būti šalia sergančio depresija nėra lengva.
  7. Į kalbas apie savižudybę/žalojimąsi reaguoti rimtai.
  8. Kai tampa sunku staiga – struktūrą atrasti gali padėti emocinės pagalbos linijos.

Nemokamos emocinės paramos linijos:

Vaikų linija

116 111

Jaunimo linija

8 800 28888

Vilties linija

116 123

Tėvų linija

8 800 900 12

 

Kiti mūsų įrašai

Atidėliojimas: geriau vėliau negu... dar vėliau?
Polinkį nuolat atidėlioti turi apie 20 proc. suaugusiųjų, o 75 – 95 proc. daro tą kartas nuo karto.
Daugiau
Kaip padėti artimam, patiriančiam socialinį nerimą?
Dauguma iš mūsų esame susidūrę su žmonėmis, kuriems būdingas socialinis nerimas. Apie 13% žmonių pasaulyje turi šį sutrikimą.
Daugiau