Ar nemylėdami savęs galime mylėti kitą?

Meilė – kiekvienam mūsų ypatingas ir skirtingus pojūčius suteikiantis jausmas. Tačiau visi mes norime mylėti ir būti mylimi. Kodėl?

Svarstyti galėtume daug, tačiau turbūt vienas iš pagrindinių aspektų yra mūsų prigimtis. Mes gimstame socialinėje aplinkoje ir santykis su kitais nuo pat pirmos gimimo akimirkos mums tampa ypatingai svarbus. Kūdikiui jaučiant meilę jam formuojasi saugumo jausmas, o tai ypatingai svarbu ne tik kūdikystėje, bet ir suaugusio žmogaus gyvenime. Jei remtumėmės schemų terapija, tai mūsų viduje yra trys pagrindiniai vaidmenys: vidinis vaikas, sveikas suaugęs ir kritikas.

Kuomet mes gimstame su savimi jau atsinešame vidinį vaiką, augant formuojasi ir sveiko suaugusio vaidmuo, na o gyvenant tarp žmonių ne retai formuojasi ir kritikas. Būtent šis vaidmuo dažnai neleidžia mums jaustis pakankamu, galinčiu siekti, galėti, turėti, mylėti, jaustis mylimu ir pan. Svarbu suprasti, jog kritikas nėra mūsų mintys, įsitikinimai – tai kitų žmonių mums primesto gyvenimo tiesos, jų nuomonės, jų vertinimai, kas teisinga, neteisinga, gerai ar negerai. Kritiko tikslas visuomet yra tik kritikuoti, nepaisant to, ar mes padarome kažką, kas mūsų sveiko suaugusio daliai atrodo tinkama, ar ne.

 

Vidinis vaikas – tai labiausiai pažeidžiama mūsų dalis. Kartais jis gali būti laimingas, žaismingas, tačiau, lygiai taip pat, jis gali būti ir bijantis, liūdnas, nusivylęs ir pan. Įsivaizduokime, jog vaikui jau ir taip sunku, o prie jo dar prieina kritikas, kuris tikrai nepagaili savo kritiškų įžvalgų: „taip tau ir reikia“, „nebuvo galima net tikėtis kažko kito“ ir pan. Kaip tokiu atveju vaikas gali pasijausti? Turbūt kiekvienas vienbalsiai atsakytume, jog tai tik dar labiau apsunkina ir taip sunkią jo būseną. Būtent dėl to ypatingai svarbi mums yra sveiko suaugusiojo pozicija.

 

Sveikas suaugęs nėra vien nuolaidžiaujantis ir giriantis vaidmuo – tai pozicija, kuomet mes galime besąlygiškai priimti, įsigilinti į esama situaciją ir paieškoti jai geriausių sprendimo būdų.

 

Kodėl apie visa tai kalbu galvodama apie meilę?

 

Nes tikiu, jog pirmiausia sveikas meilės suvokimas prasideda nuo mūsų pačių. Jog jaustumėmės mylimi ir galėtume sveikai mylėti kitą, pirmiausia mums reikia išmokti mylėti save.

 

Konsultuodama žmones pastebiu, jog įsivaizduoti meilę sau yra itin sunku, todėl šie trys vidiniai vaidmenys mums leidžia tai gerokai lengviau padaryti. Kviečiu visus atrasti savo vidinį vaiką ir būti šalia jo iš sveiko suaugusio pozicijos. Atsimenu, kuomet su viena kliente apie tai kalbėjome konsultacijos metu, ji staiga pradėjo verkti, o paklausus kas nutiko, ji man atsakė: „Viktorija, aš ką tik supratau, jog savo vidinį vaiką buvau pamiršusi daugiau nei 40 metų“.

 

Taigi, vasario 14-osios proga kviečiu visus pagalvoti apie savo vidinius vaidmenis ir paieškoti gero santykio tarp vidinio vaiko ir sveiko suaugusiojo, siekiant tokiu būdu kuo labiau susilpninti kritiko poziciją mūsų atžvilgiu. Na, o tuomet, atradus tikrąją vidinę harmoniją, eikite ten, kur veda jūsų širdis. Tikiu, jog būtent meilė, geranoriškumas, gebėjimas priimti save ir pasaulį besąlygiškai tokį koks jis yra, mums suteikia gerokai daugiau galimybių leisti sau gyventi, taip kaip norime mes patys.

Kiti mūsų įrašai

Rūpinimasis savimi
Prasidėjus naujiems metams, daugelis žmonių mėgsta išsikelti sau naujus tikslus ir dažnai pamiršta į sąrašą įtraukti rūpinimąsi savimi. Būtent todėl Anima Psichologija psichologė Greta Kučinskaitė dalinasi,...
Daugiau
Pasitikėjimas savimi
Pasitikėjimas savimi – žmogaus tikėjimas savo jėgomis, savo galėjimu įveikti išsikeltus ar gyvenimo iškeltus uždavinius. Pasitikėjimas savimi skirstomas į dvi rūšis: Bendrasis pasitikėjimas savimi, –...
Daugiau