Ar esate savo aplinkoje, darbe pastebėję, kad yra žmonių, kurie sunkiai sukaupia dėmesį, yra išsiblaškę, linkę pamiršti, pritrūkstantys kantrybės, nenustygstantys vietoje? O gal tai būdinga ir jums? Jei taip, tai turbūt didelė tikimybė, kad jūs ar jūsų aplinkos žmonės turi ADHD.
Kas yra ADHD?
ADHD yra raidos sutrikimas, pasireiškiantis dėmesio išlaikymo sunkumais ir per dideliu aktyvumu. Dažniausiai sutrikimas pasireiškia vaikystėje iki 12-os metų amžiaus ir tęsiasi ne tik paauglystės laikotarpyje, bet ir suaugusio žmogaus gyvenime. Suaugusiesiems simptomatika yra mažiau ryški. Tai lemia patirtis, gebėjimas pažinti ADHD požymius ir mokėjimas prisitaikyti.
Kokie yra ADHD požymiai?
- Dėmesio neišlaikymas. Žmonėms su ADHD sunku klausytis, kai kiti kalba, kyla dažnas noras įsiterpti. Patiriama sunkumų planuojant ar vykdant veiklas, darbus. Asmuo dažnai būna lengvai išblaškomas, dažnai užsimiršta, ką sako arba ką reikėjo jam padaryti. Sudėtinga vienu metu atlikti keletą veiklų.
- Impulsyvumas. Pokalbio metu jie linkę pertraukinėti, nenustygsta vietoje, negali išlaukti savo eilės – pritrūksta kantrybės. Dažnai veikia nepagalvoję pasekmių, spontaniškai.
- Hiperaktyvumas. Asmuo linkęs nuolat judėti, jam sunku išsėdėti vienoje vietoje. Jei tai būtina – asmuo atiduoda daug resursų ir greitai pavargsta. Dažnai pradeda krapštytis, liesti kokius nors daiktus. Jam nepatinka rami veikla. Būdingas dažnas daiktų pametimas, kažko užmiršimas, išsiblaškymas. Kyla sunkumų atlikti veiklą iki galo, dažniausiai yra šokinėjama nuo vienos veiklos prie kitos.
Kas pacientui, turinčiam ADHD, būdinga kasdienybėje?
Dažnai šių asmenų charakteristikai būdingas polinkis į rizikingą elgesį. Tai, pavydžiui, pavojingo vairavimo ypatumai. Nuolat besikeičianti veikla, pomėgiai, sunkumai išbūti ramiai ilgesnį laiką. Šiems pacientams būdingas nemokėjimas atsipalaiduoti. Dažnai skundžiasi problemomis dėl miego, nuovargio, patiriamo streso, įtampos.
Kas serga dažniau – vyrai ar moterys?
Vyrai serga dažniau. Remiantis moksliniais tyrimais, tai būtų santykis 5:1. Jiems būdinga daugiau išreikštas hiperaktyvumas, o moterims – nedėmesingumas. Dažnai moterims tai gali virsti į pasyvumą, apatiškumą. Suaugusiems žmonėms ligos simptomatika pasireiškia švelniau – neatidumu, išsiblaškymu, neramumu, impulsyvumu, veiklų kaita, negebėjimu planuoti laiko, užsimiršimu.
Dėl kokių priežasčių atsiranda ADHD?
Didžiausias faktorius – paveldimumas. Kitos priežastys apima neigiamus faktorius, kurie veikia smegenis. Tai gali būti, pavyzdžiui, mamos nėštumo metu turėti žalingi įpročiai – vartojamas alkoholis, narkotikai, rūkymas. Gali būti gimdymo traumos, tokios kaip priešlaikinis arba komplikuotas gimdymas. Svarbu paminėti, kad labai dažnai renkant anamnezę konkrečių priežasčių ir paaiškinimų nerandama.
Kaip sau padėti?
ADHD nėra nustatomas taip paprastai. Dabar jau yra metodika, kurios pagalba galime nustatyti, ar pacientas turi ADHD. Diagnozavus ADHD sindromą, pacientui padedama suvokti, kokia tai liga, kaip galima kontroliuoti simptomus. Suaugusiesiems būdingos gretutinės psichikos ligos, tokios kaip bipolinis sutrikimas, depresija, nerimo sutrikimas, autizmo spektro sutrikimas, priklausomybės, valgymo sutrikimai.
ADHD gydymas yra kompleksinis: medikamentinis, psichoterapija, gyvenimiškų įgūdžių mokymasis. Dažniausiai gydymas prasideda nuo psichoedukacijos. Paaiškinami ligos simptomai, eiga, gydymo galimybės. Įvairūs šaltiniai teigia, kad reiktų atkreipti dėmesį į maisto vartojimą – vengti sintetinių maisto dažų, naudoti daugiau omega-3 riebiųjų rūgščių, sportuoti, fiziškai aktyviai judėti.
„Anima psichologija“ psichologė, kognityvinės elgesio terapijos praktikė Žaneta Taurienė
