Miego sutrikimus patiria apie 20–35 % žmonių.
Įžanga:
Nemiga – tai vienas dažniausių miego sutrikimų, pasireiškiantis sunkumais užmigti, dažnais prabudimais naktį ar ankstyvu pabudimu ryte bei nepilnaverčio poilsio jausmu, nepaisant pakankamų sąlygų miegoti. Šie simptomai gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį dienos veiklai, nuotaikai, darbingumui bei psichologinei gerovei.
Nemiga gali būti:
- Ūmi – trunkanti iki kelių savaičių, dažniausiai susijusi su stresu, aplinkos pasikeitimais ar emociniais išgyvenimais.
- Lėtinė – trunkanti tris mėnesius ar ilgiau, pasireiškianti bent tris kartus per savaitę. Dažnai susijusi su psichikos sveikatos sutrikimais (pvz., depresija, nerimo sutrikimais), lėtinėmis ligomis ar netinkamais miego įpročiais.
Miego sutrikimai gali būti skirstomi į:
- Kvėpavimo sutrikimus miego metu (dažniausia – obstrukcinė miego apnėja, kuomet žmogus miegodamas trumpam nustoja kvėpuoti bei pabunda);
- Miego ir būdravimo ritmo sutrikimus (ankstyvos miego fazės sindromas, vėlyvos miego fazės sindromas, pamaininio darbo sukeltas miego sutrikimas, laiko juostų pakeitimo sindromas);
- Patologinio mieguistumo sutrikimą (pvz., narkolepsija – liga, pasižyminti staigiais mieguistumo ar miego priepuoliais);
- Parasomnijas (naktinis vaikščiojimas, naktinis siaubas);
- Judesių sutrikimus miego metu (dantų griežimas, neramių kojų sindromas prieš užmiegant).
Miego sutrikimų patiria apie 20–35 % žmonių. Sutrikęs miegas gali neigiamai paveikti ne vieną sritį:
Kasdieninį funkcionavimą:
- Miego trūkumas pablogina kognityvines funkcijas: dėmesį, atmintį, sprendimų priėmimą.
- Sukelia nuotaikų svyravimus, dirglumą, sumažėjusį tolerancijos lygį stresui.
- Trikdo profesinį ir socialinį funkcionavimą, blogina darbo produktyvumą, didina klaidų ir nelaimingų atsitikimų riziką.
Fizinę ir psichinę sveikatą:
- Lėtinė nemiga susijusi su padidėjusia rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu, nutukimu, imuninės sistemos silpnėjimu.
- Miego stoka turi glaudų ryšį su psichikos sutrikimais – ypač depresija, generalizuotu nerimo sutrikimu, potrauminio streso sutrikimu.
- Nemiga dažnai veikia kaip rizikos veiksnys arba pablogina esamus psichikos sutrikimus.
Ankstyvas nemigos atpažinimas ir tinkamų priemonių taikymas gali užkirsti kelią rimtesniems sutrikimams.
Nemigos simptomai ir skirtumai nuo kitų miego sutrikimų:
Nemigos simptomai pasireiškia tiek nakties metu, tiek dieną.
Nakties simptomai:
- Sunkumai užmigti – neužmiegama daugiau nei 30min.
- Dažni prabudimai naktį – sutrikęs miego tęstinumas, sunku vėl užmigti.
- Ankstyvas pabudimas ryte – atsibundama anksčiau nei norima bent 30min., nebepavyksta grįžti į miegą.
- Paviršutiniškas ar nekokybiškas miegas – net jei žmogus miega pakankamai valandų, jis jaučiasi neišsimiegojęs.
- Subjektyvus nepasitenkinimas miegu – žmogus vertina savo miegą kaip nepakankamą ar nekokybišką.
Dienos simptomai:
- Nuovargis arba energijos trūkumas – jaučiamas mieguistumas ar jėgų stoka dienos metu.
- Dėmesio ir atminties sutrikimai – sumažėjęs darbingumas, sunkumai mokantis ar atliekant kasdienes užduotis.
- Nuotaikų svyravimai – dirglumas, nerimas, depresinė nuotaika.
- Motyvacijos stoka arba nerimas dėl miego – žmogus pradeda bijoti miego, įsitraukia į „miego kontrolės pastangas“, kurios dažnai blogina situaciją.
- Socialinių ir profesinių funkcijų pablogėjimas darbe, šeimoje ar kitose gyvenimo srityse.
- Somatiniai simptomai: galvos skausmai, virškinimo sutrikimai, įtampa kūne, susijusi su miego stoka.
Kokie yra skirtumai tarp nemigos ir kitų miego sutrikimų?
Pagrindinis simptomas:
- Nemiga: sunku užmigti, išlaikyti miegą arba per anksti pabundama, nepaisant tinkamų sąlygų miegui.
- Kiti miego sutrikimai: pagrindinis simptomas gali būti ne sunkumas miegoti, o pvz., kvėpavimo sutrikimai, judesių anomalijos, paros ritmo pažeidimai ar pernelyg didelis mieguistumas dieną.
Miego trukmė ir galimybė miegoti:
- Nemigos atveju: žmogus turi galimybę miegoti, bet nesugeba, net kai yra pavargęs.
- Kitų sutrikimų atveju: dažnai žmogus net nejaučia, kad miegas blogas, arba miega pakankamai, tačiau miegas nekokybiškas (pvz., esant miego apnėjai).
Miego metu stebimi pokyčiai:
- Nemiga: objektyviai (pvz., atliekant polisomnografiją) dažnai nenustatoma jokių aiškių fiziologinių miego sutrikimų – problema yra subjektyvi miego kokybės patirtis.
- Kiti sutrikimai: dažnai galima objektyviai užfiksuoti pokyčius – pvz., kvėpavimo pauzes (miego apnėja), koordinuotus galūnių judesius (neramių kojų sindromas) ar nenormalų elgesį REM miego metu (parasonijos).
Gydymo principai:
- Nemiga: pirmo pasirinkimo gydymas – kognityvinė elgesio terapija nemigai (CBT-I), taip pat svarbi miego higiena.
- Kiti sutrikimai: gydymas priklauso nuo specifinio sutrikimo – pvz., kvėpavimo aparatai (CPAP) apnėjai, medikamentai neramių kojų sindromui ar cirkadinio ritmo korekcija esant ritmų sutrikimams.
Miego sutrikimų tipai:
1. Nemiga
Apibrėžimas: Sunkumai užmigti, nubudimai naktį su sunkumu vėl užmigti ar per ankstyvi atsikėlimai, jaučiant poilsio nepakankamumą.
Priežastys:
- Stresas, psichologinė įtampa
- Depresija, nerimo sutrikimai
- Netinkama miego higiena (nereguliarus miego grafikas, ekranų naudojimas prieš miegą)
- Kofeino, nikotino, alkoholio vartojimas
- Itin gausus informacijos srautas dienos metu
Rizikos veiksniai:
- Vyresnis amžius
- Lėtinės ligos (skausmas, astma, refliuksas)
- Psichikos sveikatos problemos
- Moterims dažniau būdinga nemiga nei vyrams
2. Obstrukcinė miego apnėja (OSA)
Apibrėžimas: Tai miego sutrikimas, kai miego metu kvėpavimas trumpam sustoja dėl viršutinių kvėpavimo takų užsikimšimo. Ši obstrukcija įvyksta, nes atsipalaidavę gerklės raumenys užkemša oro takus, todėl oras negali praeiti į plaučius.
Pagrindiniai požymiai:
- Knarkimas
- Kvėpavimas sustoja miego metu. Šiuos sustojimus gali pastebėti artimieji, o ne pats sergantysis
- Dienos mieguistumas
- Nuovargis ir prastėjantis dėmesys dėl naktinių kvėpavimo sustojimų ir deguonies trūkumo
- Ryte jaučiami galvos skausmai
- Galvos ir kūno skausmai
- Susilpnėjusi atmintis ir dėmesys.
Priežastys:
- Minkštųjų audinių atsipalaidavimas gerklėje
- Anatomijos ypatumai (siauras gerklės spindis, padidėję tonzilės)
- Nutukimas
Rizikos veiksniai:
- Nutukimas
- Miego padėtys: miegant ant nugaros dažnai sukuriama daugiau obstrukcijų nei miegant ant šono
- Amžius > 40 m.
- Alkoholio vartojimas, raminamieji vaistai
- Rūkymas
- Dažniau pasitaiko vyrams nei moterims
3. Cirkadinio ritmo miego sutrikimai
Apibrėžimas: Cirkadinio ritmo sutrikimai yra miego sutrikimai, kurie atsiranda dėl žmogaus „vidinio kūno laikrodžio“ sutrikimo. Šis laikrodis reguliuoja miego ir budėjimo ciklus, todėl sutrikimai gali sukelti miego trūkumą arba per daug miego, sunku išlaikyti dienos miego režimą.
Pagrindiniai tipai:
- Atitolinto miego fazės sutrikimas: žmogus užmiega ir pabunda gerokai vėliau nei įprasta.
- Pamaininio darbo sutrikimas: sutrinka ritmas dėl darbo naktimis ar besikeičiančių pamainų.
- Laiko juostų skirtumo sindromas: po greitos kelionės per kelias laiko juostas.
Pagrindiniai požymiai:
- Miego trūkumas arba per daug miego: sunku pabusti ryte, sunkumas užmigti vakare.
- Sunkumas išlaikyti dienos miego režimą: gali būti sunku miegoti pagal planą, atlikti kasdienines veiklas.
- Mieguistumas dieną: net ir po pakankamo miego gali būti sunku pabusti ryte, gali pasireikšti mieguistumas.
- Nuotaikos sutrikimai: nuotaikos svyravimai, dirglumas, depresija.
Priežastys:
- Dirbtinė šviesa vakarais
- Pamaininis darbas, dažnos kelionės
- Melatonino sekrecijos sutrikimai
Rizikos veiksniai:
- Keliautojai ir pamainomis dirbantys asmenys
- Dieną trūksta natūralios saulės šviesos, per daug dirbtinės šviesos vakare
- Socialinės veiklos, tokios kaip vėlyvi vakarėliai ar nuolatinės kelionės
- Dažniausiai būdinga paaugliams ir jauniems suaugusiesiems
4. Narkolepsija
Apibrėžimas: Lėtinis neurologinis sutrikimas, pasireiškiantis nekontroliuojamu mieguistumu dieną ir staigiais miego priepuoliais. Miego priepuoliai prasideda įvairiomis aplinkybėmis (net darbe, einant, važiuojant) ir trunka nuo 1 iki 10 min.
Simptomai:
- Per didelis, nepaaiškinams mieguistumas dienos metu net ir po pakankamo naktinio miego.
- Dažni staigūs „miego priepuoliai“, net netinkamose situacijose (darbo metu, valgant, kalbant).
- Katapleksija – staigus, trumpalaikis raumenų tonuso praradimas, dažniausiai sukeltas stiprios emocijos (juoko, baimės, pykčio). Gali pasireikšti nuo vos pastebimo akių voko nusileidimo iki visiško kūno suglebimo. Sąmonė išlieka, žmogus negali judėti ar kalbėti.
- Miego paralyžius – laikinas negalėjimas judėti ar kalbėti, kai žmogus užmiega ar ką tik pabunda. Trunka keletą sekundžių ar minučių. Gali kelti stiprų nerimą, nors yra nepavojingas.
- Haliucinacijos miego metu – ryškūs, dažnai baisūs regėjimo, garsiniai ar jutiminiai pojūčiai užmiegant ar pabundant.
- Fragmentuotas naktinis miegas (neramus, su dažnais prabudimais).
Priežastys:
- Dalis priežasčių nėra žinomos
- Autoimuniniai procesai
- Genetiniai veiksniai
- Encefalitas
- Galvos smegenų trauma
- Auglys smegenyse
Rizikos veiksniai:
- Šeimos panašūs atvejai
- Jaunas amžius (dažniausiai prasideda 15–30 m.)
- Virusinės infekcijos, galinčios suaktyvinti imuninę sistemą
5. Neramių kojų sindromas (RLS)
Apibrėžimas: liga, kuri pasižymi intensyviu, nepertraukiamu noru judinti kojas ir nemaloniais, neretai skausmingais pojūčiais (pvz., dilgčiojimu, deginimu), net ir esant ramybės būsenoje. Dažniausiai pasireiškia vakare, naktį.
Simptomai:
- Kojų sunkumas ir niežėjimas
- Kojų sustingimas
- Priverstinis noras judinti kojas
- Pojūtis lyg kojas „badytų adatėlės”
Priežastys:
- Geležies stoka
- Lėtinis inkstų nepakankamumas
- Galvos smegenų pagumburio hormonų trūkumas
- Nėštumas
- Neurologiniai sutrikimai
Rizikos veiksniai:
- Paveldimumas
- Diabetas, hipotireozė, reumatinės ligos
- Nėštumas (ypač trečiame trimestre)
- Mažas geležies kiekis kraujyje
- Kofeinas, alkoholis
6. Parasomnijos
Apibrėžimas: Tai įvairūs nenormalūs elgesio, jutimų ar fiziologiniai reiškiniai, pasireiškiantys miego metu, užmiegant arba prabundant. Tai ne pats miego trūkumas, o miego kokybės sutrikimas dėl neįprasto aktyvumo miego metu.
Parasomnijos gali pasireikšti:
- judesiais (pvz., vaikščiojimas miegant),
- kalbėjimu, rėkimu,
- emocinėmis reakcijomis (pvz., panikos atakomis naktį),
- neįprastu kvėpavimu ar elgesiu sapnuojant.
Pagrindiniai parasomnijų tipai:
1. NREM parasomnijos (susijusios su lėtojo miego stadijomis):
- Somnambulizmas (vaikščiojimas miegant)
- Naktiniai siaubai – staigus pabudimas su stipria baime, šauksmu, pagreitėjusiu širdies plakimu
- Miego kalbėjimas (somnilokvija)
2. REM miego parasomnijos:
- REM miego elgesio sutrikimas – žmogus atlieka sapne vykstančius veiksmus, dažnai smurtinius (mušasi, šaukia, spardosi)
- Pasikartojantys košmarai
3. Kitos parasomnijos:
- Bruksizmas – dantų griežimas miegant
- Nokturinė enurezė – šlapinimasis miegant (dažniausiai vaikams)
- Seksualinės parasomnijos – pvz., miego metu pasireiškiantis seksualinis elgesys (vadinamas „sexsomnia“)
Priežastys:
Priežastys dažnai priklauso nuo amžiaus, parasomnijos tipo ir organizmo ypatybių. Dažniausiai pasireiškia vaikams, bet gali atsirasti bet kokiame amžiuje.
Biologinės priežastys:
- Nepilnas smegenų perėjimas tarp miego fazių
- Genetinis polinkis (dažnai šeimoje būna panašių atvejų)
- Sutrikęs centrinės nervų sistemos reguliavimas
Psichologinės priežastys:
- Didelis stresas ar emocinis nestabilumas
- Nerimas, depresija
- Trauminių įvykių patirtis
Medicininės ir aplinkos priežastys:
- Karščiavimas, infekcijos (ypač vaikams)
- Vaistai (pvz., migdomieji, antidepresantai, antihistamininiai)
- Alkoholio vartojimas
- Miego trūkumas ar miego pertrūkiai
- Neurologinės ligos (pvz., Parkinsono liga – dažna REM elgesio sutrikimo priežastis)
Rizikos veiksniai:
- Amžius: NREM parasomnijos dažnesnės vaikams, REM parasomnijos – vyresnio amžiaus žmonėms.
- Genetika: artimųjų anamnezėje buvę parasomnijų atvejų.
- Netinkama miego higiena: nereguliarus miego režimas, per mažai miego.
- Psichologiniai stresoriai: emociniai sukrėtimai, traumos.
- Piktnaudžiavimas medžiagomis: alkoholis, vaistai ar narkotinės medžiagos.
- Kitos miego ligos: miego apnėja, neramių kojų sindromas.
Psichologiniai miego aspektai:
Stresas ir emocinė būklė yra vieni iš svarbiausių veiksnių, darančių tiesioginę ir netiesioginę įtaką miego kokybei bei miego sutrikimų (ypač nemigos) vystymuisi. Jų poveikis yra tiek psichologinis, tiek fiziologinis, ir neretai sukuria užburtą ratą, kai prastas miegas didina emocinį jautrumą, o tai dar labiau blogina miegą.
Štai, kaip stresas ir emocinė būsena veikia miegą:
- Suaktyvėja „kovok arba bėk“ (angl. fight or flight). Stresas aktyvina simpatinę nervų sistemą, dėl to sunku atsipalaiduoti, sulėtėja užmigimas, dažni prabudimai naktį.
- Miegas tampa paviršutiniškas. Stresas sumažina gilaus ir REM miego fazių trukmę. Tai lemia neatsistatantį, nekokybišką miegą, nepaisant ilgos miego trukmės.
- Sukuriamas užburtas ratas: Stresas → Nemiga → Nuovargis → Didesnis jautrumas stresui → Daugiau streso.
- Nerimas susijęs su padidėjusiu fiziologiniu ir kognityviniu sužadinimu, taip pat dažnai prie didesnio nerimastingumo būdingas intensyvus galvojimas prie miegą, nuolatinis problemų „kramtymas” (ruminacija). Nerimo sutrikimų atvejais dažnai būdinga sunkumas užmigti ir dažni prabudimai.
- Depresija gali sukelti ankstyvą pabudimą (pvz., 3–5 val. ryto) ir negalėjimą vėl užmigti. Kitiems pasireiškia hipersomnija – nuolatinis nuovargis ir per ilgas miegas.
- Potrauminio streso sutrikimui būdingi dažni košmarų, miego paralyžiaus, naktinio siaubo epizodai.
Nemigą palaikantys psichologiniai mechanizmai:
- Ruminavimas – nuolatinis neigiamų minčių kartojimas prieš miegą, keliami klausimai, į kuriuos nėra atsakymų ir pan.
- Prasto miego katastrofizavimas – “Jei neišsimiegosiu, visa diena bus sugadinta”
- Per didelis dėmesys miego procesui. (“Ar užmigsiu?” “kiek laiko neužmiegu?” ir pan.). Paprastai jis didina įtampą ir apsunkina užmigimą.
- Miego vengimas – tai baimė eiti miegoti dėl blogos patirties. Būdingas specialus ėjimo miegoti vilkinimas, siekis neiti miegoti kol visiškai nenuvargs.
Išvados:
Gyvenimo eigoje visi susiduriame su laikinais miego nesklandumais, dažnai jie praeina pasikeitus situacijai, įdėjus asmeninių pastangų, tačiau jei jie užsitęsia, trukdo kasdieniniam funkcionavimui, aplinkiniams, naudinga skirti daugiau dėmesio miego problemų sprendimui. Prasminga pasidomėti miego higienos rekomendacijomis, sistemingai jas taikyti, tačiau, jei to nepakanka, rekomenduotina ilgai nedelsti ir kreiptis į specialistus, nes lėtinė nemiga ir kiti miego sutrikimai gali turėti reikšmingų neigiamų pasekmių.
