Kreipkime dėmesį į savo jausmus ir taip auginkime savo gerovę.
Apie tai, jog mūsų kūnas nėra tik biologinis konstruktas, kuris skiria vieną lytį nuo kitos, pradėta kalbėti XX amžiaus pradžioje. Tuomet paplito idėjos, jog didelę įtaką mūsų kūno vaizdui, t.y. tam, kaip mes jaučiamės dėl savo kūno, ką apie jį galvojame ir kaip jį suvokiame, turi socialinė aplinka. Pradėta atlikti daugybė tyrimų, kurie leido geriau suprasti, kaip mūsų kūnas funkcionuoja socialiniame-kultūriniame kontekste ir kokią įtaką tai turi mūsų sveikatai bei gerovei.
Moterų kūnai yra dažnai stigmatizuojami. Stigma reiškia ženklą ar savybę, kuri atskiria tam tikrus žmones pranešdama, kad jų tapatybė kažkaip „sugadinta“ dėl kūno ar charakterio defekto. Atsižvelgiant į tai, jog moteris iš principo skiriasi nuo vyro t.y. jos kūno formos, lytiniai organai bei menstruacijos, čia atsiranda erdvė kilti stigmoms. Tokių stigmų internalizavimas gali turėti neigiamos įtakos moterų gerovei.
Moterų kūnai ir kūno funkcijos istoriškai buvo vertinamas kaip „grėsmė“ civilizuotai visuomenei reikalaujanti kontrolės ir tobulinimo. Vakarietiškas moterų kūno idealas visų pirma grindžiamas baltos spalvos grožio standartais ir pabrėžiantis plonumą ir smėlio laikrodžio formą. Deja, kūno riebalai ir fizinės ypatybės, susijusios su riebumu, pavyzdžiui, celiulitas, yra laikomas nepatraukliais. Jungtinėse Valstijose buvo atliktas Holland tyrimas (2021) ir buvo pastebėta, jog vidutinis moters kūno dydis padidėjo laikui bėgant, o suvokiamas idealus kūno dydis sumažėjo. Nepaisant nerealaus „idealaus“ kūno formos pobūdžio iš moterų yra tikimasi, kad jos pakeis savo kūno formas, kad geriau atitiktų idealą ir tam jos užsiima dietomis, naudojasi plastinės chirurgijos paslaugomis.
Būtent dėl šių priežasčių vis daugiau merginų ima kreipti dėmesį į savo išvaizdą tarsi per padidinamąjį stiklą. Savo kūno stebėjimas yra susijęs su tuo, jog mergina stebi save iš šalies, apžiūrinėja savo kūną veidrodyje, vertina jį iš stebėtojo pozicijos. Merginai svarbiau tampa tai, kaip atrodo jos kūnas, lyginant su kitų moterų, negu tai, kaip ji jaučiasi. Savo kūno stebėjimas susijęs su poreikiu kontroliuoti savo įvaizdį, siekiant atitikti internalizuotus kultūrai būdingo normatyvinio lyties vaizdo reikalavimus. Pastebėjusi, jog jos kūnas neatitinka visuomenės keliamų reikalavimų, mergina pradeda gėdytis savo kūno, o kartu padidėja ir jos nerimas dėl išvaizdos. Nepasitenkinimas kūnu nurodomas kaip vienas iš dažniausių veiksnių, susijusių su valgymo sutrikimais, žemesne saviverte, o taip pat moterys, turinčios neigiamą kūno vaizdą praneša apie didesnį diskomfortą sekso metu ir prastesnį seksualinį pasitenkinimą.
Tad mielos moterys ir merginos – kreipkime dėmesį į savo jausmus ir taip auginkime savo gerovę.
