Kartas nuo karto susidurdami su netikėtomis problemomis, reikšmingais gyvenimo įvykiais ar tam tikromis atsakomybėmis, galime pastebėti, kad kurį laiką jaučiamės įsitempę ar sunerimę dėl jų, o galvoje kyla įvairios nerimastingos mintys. Net ir pozityvūs pokyčiai gyvenime – kelionė, šeimos kūrimas, nauja darbovietė, gali priversti dažniau plakti širdį, virpėti rankas ar svaigti galvą. Visi šie jausmai skirti apibūdinti nerimo jausmui, kuris yra visiškai natūrali ir normali organizmo reakcija į pokyčius, naujas situacijas ar reikšmingus įvykius.
Nerimą atpažinti galime iš tam tikrų požymių:
Baimės, įtampos jausmo
Miego problemų
Dėmesio koncentracijos sunkumų
Nuovargio ir irzlumo
Fizinės įtampos raumenyse, pečiuose
Galvos svaigimo
Oro trūkumo
Padažnėjusio širdies plakimo
Sunkumo kalbėti, džiūstančios burnos
Visa tai gali byloti, kad šiuo metu susiduriame su mums reikšminga situacija, kuri verčia mus nerimauti. Nors iš pažiūros visi šie nerimo požymiai neatrodo malonūs, tačiau labai svarbu suprasti, kad nerimas pats savaime nėra blogas. Tai yra normalus kiekvieno žmogaus bent kartą gyvenime patirtas jausmas, kuris yra reikalingas išgyvenimui ir adaptacijai prie naujų aplinkybių. Nerimo jausmas nėra kenksmingas ar pavojingas žmogaus gyvybei, kadangi jis įprastai būna trumpalaikis ir tęsiasi tik tiek, kiek trunka nerimą sukėlusi situacija. Negana to, nerimas gali būti netgi naudingas – jo dėka galime mobilizuoti savo turimus kūno ir psichoemocinius resursus bei taip pasiekti geresnių rezultatų.
Jei nerimas yra įprastas ir normalus jausmas, kada tai tampa sutrikimu? Tiek įprastam nerimui, tiek nerimo sutrikimui yra būdingi tie patys požymiai, tačiau, jei nerimas tęsiasi ilgą laiką, sunku įvardyti jo priežastį ir jaučiate, kad jis trukdo kasdienei veiklai, tai – nerimo sutrikimas. Nerimo sutrikimai gali būti įvairūs – panikos atakos, specifinės fobijos, generalizuotas nerimo sutrikimas ar kt., tačiau visi nerimo sutrikimai turi keletą jiems bendrų būdingų bruožų:
Neracionali arba perdėta baimė;
Nerimastingumo ir įtampos jausmai;
Sunkumai atlikti kasdienes veiklas ir/arba veiklas, susijusias su nerimo jautimu.
Turėdami nerimo sutrikimą, galime pastebėti tam tikrus pokyčius, kurie vyksta su mumis ir signalizuoja, kad patiriame jau nebe įprastą kasdienį nerimą:
Atsiranda pasikartojančios arba ilgą laiką besitęsiančios nerimastingos mintys. Pavyzdžiui, galime pastebėti save galvojant „Aš prarandu kontrolę.“ ir taip susitiprinti nerimo jautimą;
Kartojasi įvairūs nerimastingi įsitikinimai apie save arba apie aplinką. Pavyzdžiui, „Nerimauja tik silpni žmonės, vadinasi, aš silpnas.“;
Atsiranda ir ima kartotis nerimastingos prognozės, nukreiptos į ateitį ir nebūtinai turinčios racionalų pagrindą. Pavyzdžiui, galime imti galvoti „Man nepavyks kalbėti rišliai ir aš patirsiu pažeminimą.“, taip sumažindami pasitikėjimą savimi ir įtikėdami savo susikurtomis mintimis;
Net ir neturint realios priežasties jausti nerimą ir neatsidūrus nerimą keliančioje situacijoje, gali kilti atsitiktinės fizinės kūno rekacijos į nerimą, pavyzdžiui, gali padidėti širdies plakimo dažnis, imti trūkti oro ar atsirasti virpulys;
Užsitęsusiais ir stipresniais tampa miego sutrikimai, dėmesio koncentracijos sunkumai ir kitos problemos, kurios, priešingai nei įprasto nerimo atveju, nepraeina pasibaigus nerimą keliančiai situacijai;
Atsiranda vengiantis elgesys, pasireiškiantis nerimą pastiprinančių arba sukeliančių situacijų ar veiklų vengimu. Pavyzdžiui, galime pradėti vengti eiti į sporto klubą, ieškoti dingsčių nesėsti prie automobilio vairo ir pan.;
Susiformuoja saugumo siekiantis elgesys, kuris pasireiškia atsiradusias iki tol nebūdingais įpročiais susikurti sau saugumo jausmą. Pavyzdžiui, galime pastebėti, kad įpratome nepaleisti iš rankų mobilaus telefono, nes esame įsitikinę, kad bet kada gali prireikti skambinti pagalbos numeriu.
Tokius ir panašius minčių, elgesio ir kūno reakcijų pokyčius galime atpažinti savyje, turint nerimo sutrikimą, kuris apsunkina kasdienį funkcionavimą ir mažina pasitenkinimą gyvenimu. Svarbu nepamiršti, kad nerimo sutrikimai yra koreguojami ir, įdėjus pastangų ir kantrybės, gali būti suvaldyti ir nebeturėti neigiamo poveikio mūsų kasdienybei ir emocinei savijautai.
