Stresas, nerimas, panikos atakos

Stresas ir nerimas – natūralios emocinės reakcijos į bet kokius tiek pozityvius, tiek negatyvius vidinius ar aplinkos dirgiklius. Abi šios būsenos yra organizmo reakcijos į grėsmę išraiška ir joms abioms yra būdinga įtempta psichologinė būsena ir panašūs somatiniai pojūčiai kūne (pagreitėjęs kvėpavimas, padažnėjęs širdies plakimas, raumenų įtampa ir kt.), todėl kartais tampa sunku aiškiai patiems įsivardyti – jaučiame stresą ar nerimą. Nors stresas ir nerimas tarpusavyje gali atrodyti išties panašūs, tačiau turi keletą esminių skirtumų.

 

Esminis streso skiriamasis bruožas – aiški priežastis (stresorius), kai mes galime pasakyti, kokia konkreti situacija ar gyvenimo įvykis verčia mus jausti stresą. Trumpalaikio, kitaip dar vadinamo ūmiu, streso atveju, stresorius būna vienkartinis ir aiškiai apibrėžtas laike (pvz., laukiantis egzaminas, darbo ataskaitos pateikimas ir pan.). Ilgalaikio, arba lėtinio, streso atveju, stresoriai gali būti pasikartojantys arba užsitęsę laiko atžvilgiu (pvz., besitęsianti įtampa darbe, nuolatinis finansų trūkumas ir pan.). Bet kuriuo atveju mes galime matyti aiškią schemą: patiriame konkretų reiškinį, kuris mums sukelia stresą, o jam pasibaigus stresas natūraliai ima mažėti ir pranyksta.

 

Tuo tarpu normalaus ir adekvataus nerimo atveju taip pat galime nurodyti aiškią priežastį, esant poreikui, suvaldyti jį ir nerimas nuslopsta, pasibaigus jį sukėlusiam įvykiui. Tokio tipo nerimas yra visiškai įprastas, neišvengiamas ir nesukeliantis pernelyg didelių trikdžių kasdienybėje. Vis dėlto, ši būsena turi ir kitą pusę – patologinį nerimą, kurį nuo įprasto nerimo ar streso skiria neapibrėžtumas, ilgalaikiškumas, intensyvumas ir trukdymas kasdieniam gyvenimui. Patologinio nerimo atveju galime matyti jau kitokią schemą – vieni stresoriai išnyksta, juos keičia kiti, tačiau intensyvi ir nemaloni savijauta išlieka. Tokiu atveju, kai nebegalime nurodyti, dėl ko jaučiame nerimą, pradedame jausti, kad nerimas ima kontroliuoti mus ir mūsų gyvenimą, o ne mes jį, ir tokia savijauta tęsiasi ilgą laiką, galime manyti, kad kalbame jau ne apie stresą ar įprastą nerimą, o apie nerimo sutrikimus.

 

Nerimo sutrikimų spektras išties platus, tačiau bet koks patologinis nerimas turi keletą esminių bruožų: įtampos, baimės jausmas; padažnėjęs širdies plakimas; apsunkintas kvėpavimas ir oro trūkumas; raumenų įsitempimas; kiti nemalonūs pojūčiai kūne – tirpimas, dilgčiojimas; miego problemos; apsunkinta dėmesio koncentracija ir kt.

 

Didelis, ilgai besitęsiantis stresas ar intensyvus nerimas ilgainiui gali sukelti rimtesnius nerimo sutrikimus ar tapti viena iš kylančių panikos atakų priežastimi. Panikos ataka – staigus baimės ir nerimo priepuolis, kylantis be priežasties, pasireiškiantis būdingais psichologiniais ir fiziniais simptomais ir trunkantis nuo kelių iki keliolikos minučių. Greitas kvėpavimas, oro trūkumas, padažnėjęs širdies ritmas, prakaitavimas, drebulys, pykinimas, tirpstančios galūnės ir kiti įvairūs fiziniai simptomai, lydimi ryškaus kontrolės praradimo jausmo, mirties baimės ir intensyvios nuojautos, kad tuoj nutiks kažkas blogo – panikos atakai būdingi požymiai. Svarbu suprasti, kad panikos ataka tam tikru gyvenimo etapu gali ištikti bet ką, tačiau, jei panikos atakos ima kartotis, galima įtarti, kad tai – panikos sutrikimas ir yra reikalinga specifinė pagalba.

 

Susidūrę su stresu ar nerimu galime padėti sau ieškodami priimtinų nusiraminimo būdų – pasirūpindami savo fizine savijauta, atrasdami kvėpavimo pratimus, fizinį aktyvumą, meditaciją, mėgstamą veiklą ar kitus metodus, kurie leistų papildyti turimus įveikos resursus ir sėkmingai įveikti gyvenimiškus stresorius. Vis dėlto, jei šios būsenos suintensyvėja, atsiranda panikos atakos ar kiti nerimo sutrikimai, vieniems išbūti su šiais nelengvais jausmais yra sunku, galime jausti stingantys resursų juos įveikti, norėti užsidaryti savyje ir imti vengti buvusių įprastų kasdienių veiklų. Kad taip nenutiktų, svarbu išdrįsti laiku kreiptis pačiam arba nukreipti tokių problemų turintį artimąjį specialisto pagalbai.

 

Ko terapijos metu gali tikėtis žmogus, kreipęsis dėl streso arba nerimo problemų? Visų pirma, bandysime atpažinti ir suprasti, kas sukelia nemalonią saijautą ir kokios yra giluminės nerimo priežastys, nes tik tinkamai ir visapusiškai pažinus problemą galima imtis kryptingų ir tikslingų jos sprendimo būdų. Taip pat ieškosime individualiai tinkančių būdų priimti ir valdyti nemalonius pojūčius, keičiant mąstymo ir reagavimo į įvairias situacijas modelius, kurie leistų sklandžiau ir adaptyviau įveikti kylančius sunkumus.

 

Deja, nei nuo streso, nei nuo nerimo nesame apsaugoti nei vienas, o kelias išmokti valdyti šias būsenas gali pasirodyti ilgas ir reikalaujantis daug pastangų. Vis dėlto, pasirūpinimas savimi ir savo emocine sveikata yra geriausia meilės sau išraiška, todėl kviečiame ir drąsiname Jus užduoti klausimus, kreiptis ir su sunkia savijauta nepasilikti vieniems.

Susisiekite su mumis




    Ar turite pasirinkę pas kokį specialistą norėtumėte lankytis?*
    TaipNe

    Mūsų komanda jums padės

    Viktorija Bartkutė - Vyšniauskienė

    Goda Aršauskaitė

    Žaneta Taurienė

    Luiza Janiškaitė

    Greta Sukovienė

    Ieva Aukštuolytė

    Gedvilė Sadauskienė

    Daiva Rudokaitė

    Ramunė Mickienė

    Deimantė Pruselaitytė

    Susisiekite su mumis




      Ar turite pasirinkę pas kokį specialistą norėtumėte lankytis?*
      TaipNe