Šiuo karantino laikotarpiu didžiosios laiko dalies praleidimas namuose gali kelti nemažai iššūkių. Suvaržymas, nežinomybė, nerimastingumas, liūdesys ar netgi beprasmiškumas – tik keli iš daugelio jausmų, kuriuos gali tekti patirti ilgą laiką leidžiant namų aplinkoje. Lengviau priimti šiuos jausmus ir išbūti su jais gali padėti kokybiškas laiko leidimas namuose. Kaip galime paversti tą laiką kokybišku ir keliančiu pasitenkinimą?
Palaikykime sveikatai palankius įpročius. Pakankamas laiko skyrimas miegui ir jo kokybei, subalansuota mityba, fizinis aktyvumas – pagrindiniai aspektai, galintys užtikrinti gerą fizinę savijautą ir optimalų energijos kiekį.
Efektyviai planuokime darbo/mokymosi laiką. Režimo susikūrimas, planuojant reikiamus atlikti darbus, atrandant atskirą vietą namų aplinkoje darbinei/mokymosi veiklai ir nepamirštant daryti pertraukų, padeda dirbti/mokytis produktyviai.
Palaikykime kontaktus su artimaisiais, draugais ar kolegomis. Bendrų veiklų su šeimos nariais planavimas, vaizdo susitikimai su draugais ar kolegomis leidžia palaikyti socializaciją ir bendrumo jausmą.
Prisiminkime senus arba atraskime naujus pomėgius. Užsiėmimas kūrybine ar menine veikla, stalo žaidimai, mėgstamų filmų peržiūra ar knygų skaitymas didina vidinį pasitenkinimo jausmą.
Atlikime darbus, kuriems anksčiau neatradome laiko. Namų sutvarkymas arba atnaujinimas, laiko asmeniniam tobulėjimui skyrimas didina motyvaciją ir pasitikėjimą bei pasitenkinimą savimi.
Lygiai taip pat, atliekant visas šias veiklas ir planuojantis savo laiką, svarbu nepamiršti skirti laiko tik sau ir savo fiziniams ir emociniams poreikiams. Šiuo laikotarpiu, fiziškai sulėtėjus gyvenimo ritmui, verta atrasti progų pabūti vieniems su savimi – trumpam išjunkime bet kokius ryšio prietaisus, atsikėlę anksčiau skirkime laiko sau ar tiesiog kuriam laikui uždarykime kambario duris, taip sukurdami ribą nuo supančios aplinkos. Net trumpas, tačiau reguliarus pabuvimas vienumoje ilgainiui gali pagerinti dėmesio koncentraciją, produktyvumą, kūrybiškumą, empatijos jausmą, taip pat didinti psichologinį tvirtumą, problemų sprendimo efektyvumą, suteikti galimybę niekieno netrukdomiems susidėlioti ateities planus ir, svarbiausia, ramiai pastebėti kylančias mintis ir aplankančius jausmus, taip įsiklausant savo vidinių poreikių ir pradedant geriau pažinti save.
Išties šiuo laikotarpiu ilgas buvimo namuose laikotarpis gali pradėti kelti frustraciją – įtemptą ir nemalonią emocinę būseną, kuri kyla, kai negalime patenkinti savo poreikių ar visavertiškai realizuoti savęs. Šiuo laikotarpiu jaučiamės APRIBOTI, nes manome esantys atskirti nuo gyvo bendravimo su artimiausiais žmonėmis, tačiau GALIME atrasti naujas, dar neišbandytas ir įdomias bendravimo formas. Jaučiamės APRIBOTI, nes visas veiklas turime atlikti tose pačiose namų erdvėse, tačiau GALIME atskirti darbo, laisvalaikio, poilsio erdves namuose ir išmokti naujų laiko planavimo įgūdžių. Jaučiamės APRIBOTI, nes negalime taip sklandžiai, kaip norėtume, planuoti savo ateities, tačiau GALIME skirti laiką asmeniniam tobulėjimui, kuriam anksčiau nepasiryždavome, naujų tikslų kėlimui, ramiam sprendimų apsvarstymui. Toks apribojimų ir galimybių supriešinimas leidžia pastebėti, kad pasitenkinimo jausmas ir mūsų savijauta būnant namuose yra glaudžiai susiję su tuo, kaip mes patys pasirenkame vertinti šį laikotarpį – kaip apribojimą ar kaip galimybę.
Kiti mūsų įrašai
