Kiekvieną dieną, gyvendami savo unikalų gyvenimą, susiduriame su įvairiais iššūkiais – kartais jie būna labai malonūs, paliekantys daug gerų emocijų, reikšmingų patirčių. Kartais, atvirkščiai, palieka kartėlį, susirūpinimą, galbūt net jausmą, kad visa tai yra nepakeliama.
Džiaugsmu dalintis daugiau mažiau visi esame įpratę – jei ne su visais aplinkiniais, tai bent su artimiausiais žmonėmis. Mėgstame pasidžiaugti savo pasiekimais, krykštauti iš laimės dėl naujos meilės, juoktis kartu su kitais, kai užklumpa malonūs netikėtumai. O ką darome, kai atsiduriame situacijose, kurios kelia mums rūpestį, jausmus, jog esame nevykę, nesugebame kažko padaryti patys? Kai girdime kritiką, kai nesiseka mėgstama veikla, nepavyksta santykiai, į kuriuos sudedame, atrodo, visą savo esybę? Kai pradedame jausti depresijos požymius, paniką ir t.t.?
Garsiai apie tai aplinkiniams užsimena tik nedidelė dalis žmonių, kai tuo tarpu kiti bando tai išgyventi tyliai, dažniausiai vieni. Kodėl? Nes baisu. Baisu pasirodyti silpnam. Baisu sugriauti sėkmingo žmogaus įvaizdį. Baisu tiesiog pradėti kalbėti. Tai, kas vyksta šių dienų visuomenėje, galima pavadiniti “užburtu ratu”. Lyg ir žinome, jaučiame, kad turime problemą, kurios patys vieni greičiausiai niekaip neišspręsime, tačiau kreiptis pagalbos nesiryžtame. Socialinė medija rėkte rėkia – ne viskas taip gražu, ne viskas taip tobula, kaip rodome, kalbėkime garsiai ir atvirai, nenutylėdami trūkumų ir visų detalių. Dažniausiai tai ir lieka tik skambiomis frazėmis, o padaryti pirminį impulsą jėgų ir iniciatyvos neužtenka.
Kartu su NewCrush ir kalbėjome apie tą pirminį impulsą, apie vienišumą, nepasitikėjimą savimi ir akistatą su savo jausmais. Apie itin aktualius, turbūt daugumai, klausimus: kada ir kodėl reikia pradėti lankytis pas psichologą, vienišių ir meilės reikalai bei rimtos psichologinės problemos – dėl ko jos kyla ir kaip jas spręsti!
