Asmenybės sutrikimai

Asmenybė – tai tam tikras rinkinys mąstymo, jausenos, elgesio bei santykio su kitais būdų. Kiekvienas mes turime savitas moralės normas, vertybes, savitų įsitikinimų, kurių pagalba suprantame savo patirtį, išreiškiame savo emocijas. Kai kurie šių procesų yra sąmoningi, o kai kurie – nesąmoningi. Būdai, kuriuos asmenybė naudoja savo nerimui mažinti ar net savivertei apsaugoti yra svarbūs asmenybę apibūdinantys aspektai. Žmonės labai skiriasi pagal tai, kaip jie prisitaiko prie pasikeitusių aplinkybių ar ginasi nuo pavojų. Kai tam tikri asmenybės mąstymo, jausenos, elgesio ir bendravimo su kitais būdai padeda mums jaustis laimingais, neša pasitenkinimą santykiuose ir yra nukreipti į socialiai naudingus tikslus, tada problemų nekyla. Tačiau jeigu mūsų mąstymo, elgesio, bendravimo būdai nuolat kelia skausmą mums ar kitiems, kai sunku išreikšti ir reguliuoti savo afektus, prisitaikyti prie įvairių gyvenimo pokyčių, žmogus neturi aiškaus tapatumo jausmo, į stresą ar nerimą reaguoja netinkamais ir rigidiškais būdais, galima numanyti apie tam tikrą asmenybės sutrikimą.

Diagnozuojant asmenybės sutrikimą svarbiausias kriterijus yra tai, kad  neadaptyvūs mąstymo, elgesio ar jausmų reiškimo būdai vyrautų didžiąją gyvenimo dalį ir būtų ilgalaikiai. Priešingu atveju, tam tikri neadaptyvūs asmenybiniai dalykai gali išsivystyti kaip reakcija į trumpalaikį stresą.

Aptarsime pagrindinius asmenybės sutrikimus, kuriuos išskiria Psichodinaminės diagnostikos vadovas (PDM):

1. Šizoidinis asmenybės sutrikimas

Tokios asmenybės yra itin jautrios tarpasmeninei stimuliacijai, į kurią linkę reaguoti atsitraukimu į savo fantazijas. Toks žmogus dažnai apibūdinamas kaip vienišius. Jis geriau jaučiasi vienas su savimi negu būdamas tarp žmonių, tačiau tuo pačiu jis gali labai ilgėtis emocinio bei seksualinio artumo jausmo ir gali apie tai daug fantazuoti. Turi labai turtingą vidinį pasaulį, kas leidžia jiems išreikšti savo mintis ir jausmus per įvairią kūrybą – muziką, poeziją, meną. Šiuos žmones traukia filosofinės paieškos, dvasinės disciplinos, teoriniai mokslai ir menai. Tokiai asmenybei būdingas patogeniškas įsitikinimas apie save: priklausomybė kitam ir meilė yra pavojingi. Patogeniškas įsitikinimas apie kitus: socialinis pasaulis yra pavojingas ir galintis „praryti“.

2. Paranoidinis asmenybės sutrikimas

Tokia asmenybė naudoja projekcijos gynybą – tai reiškia, kad sau nepriimtinus jausmus (tokius, kaip neapykanta, pavydas, gėda, priešiškumas, baimė) ji projektuoja į išorę, priskirdama juos kitiems. Ji yra priešiška aplinkai. Dažnai tikisi iš kitų žmonių sulaukti priešiškumo ir pažeminimo, todėl puola kitus pirmi tam, kad išvengtų kitų priešiškumo. Todėl toks žmogus pats jaučiasi nuolat puolamas, nors pats tai išprovokuoja. Tokie žmonės nėra linkę pasitikėti nepažįstamais. Pagrindinis būdas, kuriuo paranojiniai žmonės mėgina sustiprinti savivertę – išreikšti savo galią prieš valdžią ar kitas reikšmingas figūras. Pergalės išgyvenimai jiems suteikia trumpalaikį, tačiau raminantį saugumo pojūtį.

Būdingas patogeniškas įsitikinimas apie save: neapykanta, agresija ir priklausomybė yra pavojingi. Patogeniškas įsitikinimas apie kitus: pasaulis pilnas užpuolikų ir išnaudotojų

3. Psichopatinis asmenybės sutrikimas

Asmenybių, turinčių šį sutrikimą, pagrindinis poreikis yra jausti savo įtaką kitiems žmonėms, manipuliuoti jais arba „peržengti per juos“. Dauguma jų turi didesnį stimuliacijos slenkstį, todėl dažnai ieško aštrių, sukrečiančių pojūčių. Tokios asmenybės turi deficitą moralės sistemoj. Psichopatinės asmenybės dažnai būna charizmatiškos ir gali skaityti kitų žmonių emocines būsenas gana tiksliai, nors jų pačių emocinis gyvenimas yra gana skurdus, o jų rodomos emocijos kitiems nėra nuoširdžios. Jie patys nesugeba išreikšti savo emocijų žodžiais. Psichopatinės asmenybės nustoja domėtis kitu, jeigu kitas tampa jiems nebenaudingas. Dar vienas ryškus psichopatinių asmenybių bruožas – tai empatijos ir gailesčio stoka. Jie įsitikinę, kad tokie jausmai, kaip meilė ir švelnumas yra tik iliuzija, todėl nevertina tų žmonių, kurie šiuos jausmus parodo.  Būdingas patogeniškas įsitikinimas apie save: galiu padaryti bet ką. Patogeniškas įsitikinimas apie kitus: kiti yra egoistiški, manipuliuojantys ir negarbingi.

4. Narcizinis asmenybės sutrikimas

Pagrindiniai jausmai, charakterizuojantys narcizinę asmenybę, yra vidinės tuštumos ir beprasmiškumo jausmas, kuris nuolat verčia ieškoti patvirtinimo  apie savo reikalingumą ir vertingumą išorėje. Gavusi tokį patvirtinimą apie save kokia nors forma – statusu, turtu, sėkme – narcizinė asmenybė jaučia trumpalaikį pakylėjimą, dažnai elgiasi grandioziškai, o kitus traktuoja su panieka. Kai negauna tokio išorinio patvirtinimo apie save, narcizas dažnai jaučia depresinius ir gėdos jausmus bei pavydi tiems, kuriems sekasi. Jie tarsi nejaučia malonumo nei dirbdami, nei mylėdami. Narcizinė asmenybė daug energijos išeikvoja lygindami save (savo statusą, turtą, sėkmę, išvaizdą ir pan.) su kitais. Savo  pažeistą savivertę jie  slepia nuo kitų naudodamiesi idealizavimu arba nuvertinimu. Idealizuodami tą, kuriam jie priklauso, narcizinės asmenybės tarsi pakelia savo vertę , o nuvertindami kitą, jie jaučiasi pranašesni. Taigi, abi šios gynybos tarnauja narcizo savivertei palaikyti. Narcizui būdingas išnaudotojiškas santykis – kitas žmogus jam reikalingas tik tiek, kiek tenkina jo poreikius. Dažnai kiti žmonės šalia narcizo jaučiasi arba labai idealizuojami (dažniausiai pradiniame etape), arba visiškai  sumaišomi su žemėmis.

Patogeniškas įsitikinimas apie save: turiu būti tobulas, kad jausčiausi gerai.

Patogeniškas įsitikinimas apie kitus:  kitiems patinka turtingi, gražūs ir galingi žmonės, tad kuo labiau toks stengsiuosi būti, tuo labiau patiksiu kitiems.

5. Sadistinis asmenybės sutrikimas

Šio asmenybės sutrikimo centrinė ašis – emocinis atsiribojimas ir kaltės nebuvimas bei dominavimas. Emocinis atsiribojimas padeda sukelti skausmo ir pažeminimo jausmus kitam tiek fantazijose, tiek realybėje. Dėl gebėjimo atsiriboti nuo savo emocijų sadistas gali atrodyti neįtikėtinai šaltakraujis, sukeldamas kančias kitam. Sadistus valdo pagrindinė motyvacija – kontroliuoti, pavergti ir kelti kitiems skausmą. Todėl jie dažnai renkasi tuos, kurie yra silpnesni, linkę paklusti ir yra bejėgiai prieš juos. Sadistinės asmenybės retai kada ateina į psichoterapiją savo noru, nes neturi jokios motyvacijos gilintis į save.

Patogeniškas įsitikinimas apie save: aš turiu teisę skaudinti ir žeminti kitus.

Patogeniškas įsitikinimas apie kitus:  kiti egzistuoja kaip mano dominavimo objektai.

6. Mazochistinis asmenybės sutrikimas

Individai, turintys šį asmenybės sutrikimą, suvokia save kaip nuolat kenčiančius. Jie nuolat patenka į situacijas, kuriose yra skriaudžiami. Mazochisto savigarba ir savivertė yra pastatyti ant kančios, kuriai suteikiamas savotiškas vertingumo jausmas. Į mazochistų grupę patenka tie, kurie elgiasi savidestruktyviai, pasiekę sėkmę ar pergalę. Mazochistai pradžioje gali kelti kitiems gailestį, nes jų gyvenimas atrodo nesibaigianti kančia, bet vėliau ima kilti erzulys ir pyktis, net sadistiniai jausmai, todėl ne veltui sakoma, kad mazochistas traukia sadistą ir atvirkščiai.

Patogeniškas įsitikinimas apie save: akivaizdžiai kentėdamas aš galiu parodyti savo moralinį pranašumą.

Patogeniškas įsitikinimas apie kitus:  žmonės atkreipia dėmesį į kitą tik tada, kai kitas kenčia.

7. Depresinis asmenybės sutrikimas

Depresinė asmenybė linkusi žvelgti į savo vidų ir ieškoti savyje skausmingos patirties paaiškinimų, kurie dažniausiai remiasi jos tikėjimu savo paties blogumu.  Toks asmuo nukreipia neigiamus afektus  į save, nekęsdamas savęs už visus įmanomus ir neįmanomus trūkumus. Pagrindiniai depresinės asmenybės afektai yra liūdesys, vienišumas, bejėgiškumas, baimė būti atstumtam, todėl tokios asmenybės stengiasi būti geros, tačiau nuolat baiminasi, kad jų nuodėmės bus demaskuotos ir kiti juos už tai paliks. Depresiški žmonės prisimena kiekvieną savo padarytą nuodėmę, neatliktą paslaugą ar savanaudišką paskatą. Sunkesniais atvejais galima aptikti ir tokių depresyvių asmenybių, kurios įsitikinusios, kad yra našta tiek sau, tiek kitiems, ir kad geriausias būdas išgelbėti pasaulį – tai sunaikinti save. Todėl sunkiausia depresijos padarinys šiuo atveju gali būti savižudybė. Taip pat depresiškai asmenybei būdingi įsitikinimai, tokie kaip „Man nutinka nelaimės, nes aš jų nusipelniau“ arba „Nėra blogesnio žmogaus už mane“. Dauguma tokių žmonių geba palaikyti savo savivertę darydami kitiems gerus darbus, užsiimdami labdara ar prisidėdami prie visuomeninės pažangos.

Dauguma depresiškų žmonių, jei sutrikimas nėra labai sunkus, yra mėgstami ir simpatiški. Kadangi jų kritiškumas ir pyktis nukreipti į vidų, o ne į kitus, paprastai jei būna dosnūs ir jautrūs, siekiantys bet kokia kaina išsaugoti santykius.

Patogeniškas įsitikinimas apie save: savyje turiu kažką iš esmės blogo.

Patogeniškas įsitikinimas apie kitus:  žmonės, kurie pažins mane giliau, atstums mane dėl mano blogumo.

8. Priklausomas asmenybės sutrikimas

Priklausoma asmenybė ieško saugumo ir pasitenkinimo tarpasmeniniame kontekste. Ji negali priimti savarankiškai sprendimo, yra nuolanki, negali išgyventi be kito, kuris galėtų ja pasirūpinti. Vengia prisiimti atsakomybę savo gyvenime, nesugeba pasipriešinti bei apginti savo požiūrio. Jai būdingas didelis nepasitikėjimas savimi ir bejėgiškumo jausmas. Pagrindinis tokios asmenybės nerimas sukasi aplink baimę būti paliktam, todėl tokia asmenybė linkusi „prilipti“ prie kito žmogaus. Priklausoma asmenybė randa žmogų, kuris tenkina jos poreikius. Ji moka įtikti, būti gera ir nuolanki. Deja, bet toks „prilipimas“ prie kito atstumia partnerį. Todėl priklausomos asmenybės patiria daugiausiai smurto artimoje aplinkoje. Dažnai tokie santykiai susiklosto tarp alkoholiko vyro ir priklausomos moters.

Patogeniškas įsitikinimas apie save: esu nepakankamas, neįgalus, reikalaujantis kitų pagalbos.

Patogeniškas įsitikinimas apie kitus:  kiti žmonės yra stipresni už mane, todėl man reikia jų rūpesčio.

9. Obsesinis kompulsinis asmenybės sutrikimas

Kai kokios nors asmenybės pagrindinė varomoji jėga yra mąstymas ir darymas, kurie užima svarbesnę vietą negu jausmai, pojūčiai, žaidimai, svajonės, intuicija, galima spėti, kad tai – obsesinė-kompulsinė asmenybė. Tokiai asmenybei yra būdingas didelis perfekcionizmas, aukšti reikalavimai sau ir kitiems, kontrolė ir nerimastingumas. Ji stengiasi kontroliuoti tai, kas yra neišvengiama ir deda į tai daug pastangų. Ypatingai juos gąsdina mintis, kad jie nesukontroliuos savo agresyvių impulsų, todėl mes išoriniame tokio žmogaus elgesyje galime pastebėti tokius simptomus, kaip dažną rankų plovimą, žingsnių skaičiavimą, mikrobų baimę, įvairius ritualus ir kitus mums atrodančius keistus veiksmus, kurie obsesinei-kompulsinei asmenybei padeda sukontroliuoti kylančius agresyvius impulsus. Dėl aukšto perfekcionizmo šiems žmonėms būna sunku priimti sprendimus visose srityse, nes jie nori pasirinkti teisingiausią ir tobuliausią sprendimą, bet koks jis – nežino niekas. Pasirinkus vieną sprendimą, jiems atrodo, kad kitas būtų buvęs geresnis, todėl belieka tik piktintis. Jie linkę fokusuotis į detales, kuriose patys paskęsta. Neturi smalsumo ir spontaniškumo jausmo, atvirkščiai – viską linkę susiplanuoti iki smulkiausių detalių („o kas, jeigu?“). Nemoka improvizuoti, viską daro pagal instrukciją ar receptą. Aišku, darbe, reikalaujančiame tikslumo ir kruopštumo, toks žmogus gali būti nepakeičiamas. Bet kai jis pradeda dirbti viršvalandžius, nes darbas dar neatliktas tobulai, gali kilti problemų santykiuose.

Patogeniškas įsitikinimas apie save: mano agresija yra pavojinga ir aš turiu ją sukontroliuoti.

Patogeniškas įsitikinimas apie kitus:  kiti siekia kontroliuoti, todėl turiu priešintis jų kontrolei.

10. Isterinis asmenybės sutrikimas

Žmonės, turintys isterinę asmenybę, yra susirūpinę lyties, seksualumo ir galios klausimais. Jie laiko save silpnais ir nuvertina savo lytį, tuo tarpu priešingos lyties atstovus laiko galingais, jaudinančiais ir tuo pačiu gąsdinančiais bei pavydi jiems jų galios. Kai kurios isterinės asmenybės yra seksualiai vengiančios, o kai kurios naudoja savo seksualumą kitos lyties gundymui tam, kad neutralizuotų savo baimę ir gėdą. Isterinė asmenybė patiria stiprų nerimą ir intensyvias emocijas, ypač tarpasmeniniuose santykiuose. Tokie žmonės yra emociškai šilti, energingi, orientuoti į žmones  ir jaučiantys potraukį dramatiškoms bei rizikingoms situacijoms. Pavyzdžiui, isterinę asmenybę turinti moteris vyrus laiko stipriais ir jaudinančiais, o moteris, tuo pačiu ir save – silpnomis. Todėl žvelgia į vyrus su pagarba, tačiau tuo pat metu ir nekenčia jų bei jiems pavydi. Ji mėgina sustiprinti savo savivertės jausmą prisirišdama prie vyrų, tačiau ir subtiliai juos baudžia už jų pranašumą. Tam ji naudoja savo seksualumą, laikydama jį vienu iš savo lyties privalumų. Tokiu būdų isterinė moteris savo seksualumą naudoją kaip gynybą prieš vyrų jėgą, todėl ji negali mėgautis seksualiniu artumu, o patiria fizinius baimės ir atstūmimo simptomus (nejautrą, susijaudinimo stoką ir pan.). Paprastai ji nepajaučia erotinio pasitenkinimo, nors išoriškai atrodo itin gundanti, todėl dažnai nustemba, sulaukusi kvietimo užmegzti seksualinius ryšius. Jos noras sugundyti vyrą ir tokiu būdų jį nubausti yra pasąmoninis. Sąmoningai ji to nesuvokia.

Patogeniškas įsitikinimas apie save: mano lytis daro mane silpną ir pažeidžiamą.

Patogeniškas įsitikinimas apie kitus: kitos lyties atstovai yra galingi, jaudinantys, išnaudotojiški ir pavojingi.

Anima psichologija – kvalifikuotų specialistų komanda, kuri dirba Kaune, Vilniuje ir nuotoliniu būdu. Susisiekite su mumis ir mes padėsime įveikti jūsų gyvenimo iššūkius.