Galvos tamsuma: migrena

Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, jog 10% suaugusiųjų serga migrena, o 1,5 – 4% suaugusiųjų patiria galvos skausmus po 15 ir daugiau dienų per mėnesį.

Migrena – stiprus pulsuojantis vienos galvos pusės skausmas, kuris gali trukti nuo kelių valandų iki kelių dienų bei gali pasikartoti nuo 1-2 kartų per mėnesį iki 1-2 kartų per savaitę. Migreną nustato gydytojas neurologas. Migrena dažniausiai prasideda paauglystėje arba jauno suaugusiojo amžiuje, dažniausiai nuo 15 iki 25 metų. Moterims migrena dažnai pasireiškia hormoninių pokyčių laikotarpiais, pavyzdžiui, menstruacijų metu. Nors tikslios statistikos apie amžių, kai migrena prasideda, gali būti sunku rasti, bendra tendencija rodo, kad migrena dažniau pasireiškia moterims nuo 18 iki 44 metų.

Migrena – tai ne tik fizinis galvos skausmas, bet ir gili emocinė patirtis. Kiekviena migrenos ataka ją patiriančiam gali būti lyg nesibaigiantis mūšis su aplinka. Migrenos priepuoliai gali žymiai paveikti kasdienį gyvenimą, socialinę veiklą ir bendrą gerovę. Ilgalaikė migrena gali sukelti nusivylimą ir frustraciją, sutrukdyti darbų atlikimą, poilsį, padidinti socialinę izoliaciją, vengimą, nerimą, sumažinti savivertę. Ilgalaikis skausmas gali kelti atminties ir dėmesio koncentracijos problemas. Žmonės, kenčiantys nuo lėtinės migrenos, dažniau patiria depresijos simptomus. Nuolatinis skausmas ir gyvenimo kokybės pablogėjimas gali prisidėti prie šios problemos.

Kokie migrenos simptomai?

• pulsuojantis galvos skausmas;
• pykinimas;
• vėmimas;
• padidintas jautrumas garsams, šviesai;
• šviesos baimė ir vengimas;
• triukšmo vengimas;
• prakaitavimas;
• regėjimo sutrikimai.

Taip pat, daugelis žmonių patiria „aurą“, kuri gali pasireikšti regos, sensoriniais ar kalbos sutrikimais prieš pasireiškiant skausmui.

Kokios migrenos priežastys?

• Genetika;
• Hormoniniai pokyčiai (menstruacinis ciklas, nėštumas, menopauzė, hormonų svyravimai);
• Stresas-postresinė būklė (intensyvios emocijos, užspaustos emocijos);
• Mityba (šokoladas, sūris, raudonas vynas, kofeinas, dieta, nevalgymas, dehidratacija);
• Aplinkos veiksniai (ryški šviesa, triukšmas, stiprūs kvapai, atmosferos slėgio pokyčiai);
• Miego sutrikimai (miego trūkumas, persimiegojimas).

Psichologiniai veiksniai gali prisidėti prie migrenos atsiradimo ir intensyvumo.

Kokios psichologinės su migrena susijusios priežastys?

• Stresas: didelis streso lygis gali sukelti migreną. Dėl stresinių situacijų į organizmą gali išsiskirti tam tikros cheminės medžiagos, kurios gali sukelti galvos skausmą.

• Nerimas: nerimo sutrikimai gali padidinti raumenų įtampą ir sukelti didesnį migrenos dažnį. Nuolatinis nerimo jausmas taip pat gali turėti fiziologinį poveikį, kuris sukelia galvos skausmą.

• Depresija: yra reikšmingas ryšys tarp depresijos ir migrenos. Asmenys, sergantys depresija, gali patirti dažnesnius ir stipresnius galvos skausmus.

• Emociniai veiksniai: intensyvios emocijos kartais gali sukelti migreną.

• Miego sutrikimai: psichologinis stresas ir nerimas gali sukelti miego problemų, kurios siejasi su migrenos atsirandimu. Prasta miego kokybė arba nereguliarus miego režimas yra dažni migrenos pirmtakai.

• Kognityvinė perkrova: psichinis nuovargis arba didžiulės kognityvinės užduotys taip pat gali išprovokuoti migreną. Tai gali apimti situacijas, kai asmuo turi ilgai sutelkti dėmesį arba apdoroti daug informacijos.

• Vengimo elgesys: asmenys, sprendžiantys psichologines problemas, gali išsiugdyti vengimo elgesį, kuris riboja jų kasdienę veiklą, o tai gali sukelti gyvenimo būdo pokyčius, kurie gali sukelti migreną.

Kaip psichologai gali padėti migrenos atveju?

Migrena dažnai laikoma simboliniu kūno išraiškos būdu, kuris gali atspindėti nesąmoningus psichologinius konfliktus, emocijas ar vidinius prieštaravimus. Tokiame kontekste migrena gali būti suvokiama ne tik kaip fizinė liga, bet ir kaip ženklas, kad asmuo susiduria su psichologinėmis problemomis, kurias būtina spręsti.

Psichologai tyrinėja migrenos atsiradimo ir pasireiškimo istoriją, emocinę patirtį ir tarpasmeninius santykius. Pavyzdžiui, gali būti, kad migrena atsiranda kaip reakcija į stresą, įtampą ar nesugebėjimą išreikšti tam tikras emocijas, tokias kaip pyktis ar liūdesys. Nagrinėjama, kaip asmeninės interpretacijos, mąstymo stereotipai ir ligos suvokimas veikia migrenos valdymą ir psichologinę žmogaus gerovę. Kartu su žmogumi, kuris kenčia nuo migrenos, ieškoma būdų, kurie padeda prisitaikyti prie savo būklės ir psichologinių resursų, kurie padeda turint migreną.

Kokie migrenos gydymo būdai?

• Medikamentinis gydymas (skiriamas gydytojo);
• Nemedikamentinis gydymas:

– Relaksacijos technikos: kvėpavimo, kūno atpalaidavimo, vaizduotės pratimai;

-Reguliarus fizinis aktyvumas;

-Masažas, akupunktūra.

• Gyvenimo būdo pokyčiai:

-Mityba: reguliari mityba, pakankamas skysčių suvartojimas bei tam tikrų maisto produktų vengimas.

-Miego režimas: reguliarus miego grafikas ir pakankama miego trukmė.

-Streso valdymas.

Prieš pradedant gydymą, svarbu pasitarti su šeimos gydytoju, neurologu, kurie gali padėti pasirinkti tinkamiausią gydymo strategiją pagal individualius poreikius ir sveikatos būklę.