Neištikimybė. Nutylėti ar prisipažinti?

Neištikimybė. Nutylėti ar prisipažinti?

Neištikimybės skausmas gali prilygti netekties skausmui, nes netenkama pasitikėjimo, saugumo.

Šiuolaikinėje vakarietiškoje individualizmu paremtoje visuomenėje poros kuria santykius vedamos meilės, aistros, jausmų. Kiekvienas nori būti mylimas ir priimtas – tai vienas pagrindinių žmogaus emocinių poreikių. Tačiau santykių kūrimo kelyje gali atsirasti šalutinių kelių, kliūčių. Vienas iš klystkelių – neištikimybė.

Neištikimybė – partnerės/-io apgaudinėjimas kuriant seksualinius ar/ir romantinius santykius su kitu žmogumi. Paprastai išskiriamos dvi pagrindinės formos:

    • fizinė neištikimybė – seksualinio malonumo siekiu paremta neištikimybė;
    • emocinė neištikimybė – įsimylėjimu, emociniu intymumu grindžiamas, dažnai ilgalaikis santykis su kitu asmeniu.

Fizinė neištikimybė dažnai būna vienkartinis, neretai atsitiktinis, neplanuotas santykis, aistros vedamas veiksmas. Tuo tarpu po emocine neištikimybe slepiasi romantinis santykis, kuris būna ilgalaikis, nes jam susiformuoti reikalingi daugkartiniai susitikimai. Dauguma žmonių įvardija, kad sunkiausias neištikimybės patyrimas apima abi – fizinę ir emocinę neištikimybės formas. Paprastai vyrams fizinė neištikimybė yra skaudesnė, moterims, atvirkščiai, emocinė partnerio neištikimybė suteikia daugiau skausmo. Neištikimybė dažnai yra ledkalnio viršūnė, po kuria slepiasi nespręstos poros problemos.

Psichologas Y. Dalpes išskiria 10 veiksnių, kurie rodo poros santykiuose didėjančią neištikimybės riziką:

    1. Nepasitenkinimas poros santykiais
    2. Nepasitenkinimas lytiniu gyvenimu
    3. Menkas įsipareigojimas partneriui/-ei
    4. Blogi tarpusavio santykiai
    5. Laisvo elgesio toleravimas
    6. Gyvenimas atskirai
    7. Nepasižadėjimas būti ištikimu/-a
    8. Tolerantiškas aplinkos požiūris į neištikimybę
    9. Priklausomybė nuo seksualumo
    10. Asmenybės sutrikimai

Šalia signalų, kurie rodo augančią neištikimybės riziką, išdavystė santykiuose paprastai lydima keleto priežasčių. Dažniausios neištikimybės priežastys apima santykiuose nepatenkintų poreikių tenkinimą – ar tai būtų seksualiniai, ar  emociniai (dėmesio, rūpesčio, meilės, pripažinimo, jautimosi ypatingu, svarbiu) poreikiai. Kai kurie žmonės partnerio išdavyste siekia keršto už santykiuose sukeltus sunkumus ir slopinamas nemalonias emocijas. Kitiems neištikimybės priežastis tampa nesąmoningas noras parodyti savo galią, nepriklausomybę, išlaikyti atstumą tarp savęs ir partnerio, nesuvaldomas instinktas patyrinėti kitas galimybes, nesąmoningas noras nutraukti santykius ar kompensuoti jų trūkumus.

Neištikimybę dažnai išduoda tam tikri požymiai:

    • Dažni partnerio užtrukimai darbe ar kitos veiklose
    • Intuityvus jausmas – padidėję pavydo ir nerimo jausmai
    • Retesnis mylėjimąsis
    • Padidėjęs skiriamas partnerio dėmesys savo išvaizdai
    • Dažnos ir neįprastos partnerio išvykos iš namų
    • Sutrikęs partnerio miegas
    • Laisvalaikio atskirai leidimas

Išdavystę atskleidžia įvairių partnerio veiksmų ir aplinkybių visuma, o ne atskiras požymis.

Nutylėti ar prisipažinti buvus neištikimam?

Kiekviena paslaptis turi savo kainą – vidinės ramybės nebuvimą ir psichinės energijos „siurbimą“.

Prisipažinimas sulaužius ištikimybę padeda išsilaisvinti iš paslapties nešamos naštos, tačiau natūraliai susiduriama su savo veiksmo padariniais. Pradžioje į išdavusį partnerį žiūrima su nepasitikėjimu, pykčiu ir nuoskauda, bet tai vienintelis būdas kuriant emocinį intymumą. Norint prisipažinti, svarbu suprasti dėl kokių motyvų to siekiama – norint sumažinti savo kaltę ir paslapties naštą, įskaudinti partnerį, užbaigti ryšį ar kaip tik pradėti kurti atvirumu grįstus santykius? Psichologas Pittmanas sako, kad norint atkurti pasitikėjimu grįstus poros santykius, prisipažinimas sulaužius ištikimybę – nediskutuotina sąlyga.

Neištikimybės skausmas gali prilygti netekties skausmui, nes netenkama pasitikėjimo, saugumo. Neištikimybė poros gyvenime yra krizė, kuri turi du kelius – griaunantį arba auginantį. Kai kurių porų santykiuose po išdavystės nusistovi destruktyvus, pagieža, nusivylimu, kaltinimu grįstas santykis, kitoms poroms neištikimybė pasitarnauja kaip priežastis skirtis, trečioms poroms, ypatingai toms, kurios pradeda analizuoti, kas vyksta jų santykiuose ir kalbasi apie tai, ilgalaikėje perspektyvoje išdavystė gali padėti tik sustiprinti santykius.

Kaip elgtis po neištikimybės?

    • Kalbėtis su partneriu ir įvardinti kylančias emocijas, suprasti, kokios priežastys lėmė neištikimybės atsiradimą, kalbėti apie savo poreikius;
    • Suteikti laiko emociniam gijimui, neskubinti procesų;
    • Reikšti emocijas per fizinį aktyvumą, kūrybą;
    • Rūpintis savo fizine sveikata – palaikyti sveiką mitybą ir reguliarų miegą, fizinį aktyvumą;
    • Kreiptis į porų terapeutą, kuris gali padėti pamatyti disfunkcinį poroje esantį bendravimo modelį ir mokyti konstruktyviai spręsti kylančius konfliktus, padėti apsispręsti dėl santykių ateities;
    • Kalbėtis su emociškai palaikančiais artimaisiais, draugais.

Pagrindinė neištikimybės prevencijos priemonė – atviri pokalbiai su  partneriu, kylančių emocijų ir poreikių išsakymas, aiškių poros ribų įsivardijimas.