Pogimdyvinė depresija ir psichozė

Maždaug vienai iš septynių moterų gali išsivystyti pogimdyvinė depresija.

Vienas iš sudėtingiausių pereinamųjų laikotarpių motinoms yra laikotarpis po gimdymo. Gimdymas yra sunkus ir varginantis procesas. Nėštumo metu moteris patiria daugybę hormoninių, fizinių, emocinių ir psichologinių pokyčių. Po gimdymo mama gali patirti įvairiausių emocijų. Nerimas, liūdesys, didelis nuovargis, vangumas, prislėgta nuotaika, stipri kritika arba ženklus savęs nuvertinimas, baimė, netikrumas, kaltės jausmas, gėda ir kitos emocijos aplanko ne vieną mamą po  gimdymo. Dažniausiai apima jausmas, kad nesugebės pasirūpinti kūdikiu, sukurti su juo ryšio. Liūdesio jausmai ir padidintas jautrumas, verksmingumas yra vadinami „motinystės melancholija“ (angl. baby blues), jie yra linkę mažėti per pirmąsias 2 savaites po gimdymo. Tačiau, maždaug vienai iš septynių moterų gali išsivystyti pogimdyvinė depresija. Nors motinos, kenčiančios nuo motinystės melancholijos, paprastai greitai atsigauna, pogimdyvinė depresija būna ilgesnė ir smarkiai sutrikdo moters gebėjimą grįžti į normalų funkcionavimą. Motinos smegenų reakcija ir elgesys būna paveikti pogimdyvinės depresijos, todėl tai kelia didelių sunkumų megzti ryšį su kūdikiu. Becko teigimu, net pusei naujų motinų yra nediagnozuojami psichologiniai sunkumai dėl privatumo konflikto ir nenoro atsiskleisti šeimos nariams. Tapusios motinomis, moterys vengia kreiptis pagalbos, nes bijo teisiančio, stigmatizuojančio požiūro, artimųjų pasmerkimo, socialinės paramos praradimo. Svarbiausia, kad dėl pasikeitusio gyvenimo būdo, pačiai mamai ir  kitiems aplinkiniams gali būti sunku suprasti ir atpažinti, kad tai pogimdyvinės depresijos simptomatika.

 

Pogimdyvinė depresija gali pasireikšti moterims bet kuriuo nėštumo trimestru. Bet yra tam tikri rizikos veiksniai:

  • Psichologiniai: depresija ir nerimas, priešmenstruacinis sindromas (PMS), neigiamas požiūris į kūdikį, kūdikio lyties nenoras, seksualinės prievartos istorija.
  • Akušerijos rizikos veiksniai: rizikingas nėštumas, įskaitant skubų cezario pjūvį ir hospitalizavimą nėštumo metu. Su pogimdyvine depresija yra susijęs virkštelės prolapsas, neišnešiotas kūdikis ir mažas hemoglobino kiekis.
  • Socialiniai veiksniai: socialinės paramos trūkumas, smurtas šeimoje, rūkymas.
  • Gyvenimo būdas: mitybos įpročiai, miego ciklas, fizinės veiklos trūkumas, žalingi įpročiai.

Gydymas

Gydymo ir sveikimo laikas skiriasi priklausomai nuo depresijos sunkumo ir individualių poreikių. Pirmos eilės depresijos gydymas yra psichoterapija ir antidepresantai.

  • Psichoterapija: gali padėti pokalbis su psichiatru, psichologu, psichoterapeutu ar kitu psichikos sveikatos specialistu. Terapijos pagalba galima rasti geresnių būdų susitvarkyti su savo jausmais, adaptuotis prie pasikeitusios situacijos, išspręsti problemas, išsikelti realius tikslus ir teigiamai reaguoti į situacijas. Kartais naudinga apsvarstyti šeimos ar santykių terapijos galimybę.
  • Antidepresantai: gydytojas psichiatras gali rekomenduoti antidepresantą. Jei motina maitina krūtimi, bet kokie vartojami vaistai pateks į motinos pieną. Tačiau daugumą antidepresantų galima vartoti maitinant krūtimi, o šalutinio poveikio rizika kūdikiui nedidelė. Norint įvertinti galimą konkrečių antidepresantų riziką ir naudą, svarbu bendradarbiauti su gydytoju.

Kada kreiptis pagalbos?

Įvairūs jausmai po gimdymo, ypač pirmais mėnesiais, yra visiškai normalu. Bendraukite su savo artimaisiais, dalinkitės savo jausmais, išgyvenimais. Skirkite laiko sau – net ir pusvalandis ramybėje – atgaiva kūnui ir sielai. Kreipkitės pagalbos, jei jaučiate, kad jūsų ar šalia esančios mamos nuotaika slogi ir liūdna daugiau nei dvi savaites, kyla sunkumai rūpintis kūdikiu, stebite neadekvačias elgsenas (mamai sunku girdėti kūdikio verkimą, maitinti jį, prižiūrėti, emociškai formalus – šaltas bendravimas ir t.t.), sunkumus atlikti paprasčiausius kasdieninius darbus, vyrauja noras ar mintis atiduoti, palikti vaiką.

Dar viena būsena, kuri labai pavojinga, nes kelia grėsmę mamos ir kūdikio sveikatai bei gyvybei – pogimdyvinė psichozė.

Žodis „psichozė“ reiškia realybės jausmo praradimą. Simptomai paprastai prasideda staiga per pirmąsias 2 savaites po gimdymo – dažnai per kelias valandas ar dienas. Rečiau jie gali išsivystyti praėjus kelioms savaitėms po kūdikio gimimo. Svarbiausi pogimdyvinės psichozės rizikos veiksniai yra asmeninis ar šeimos istorijoje esantis bipolinis sutrikimas arba ankstesnis psichozės epizodas. Psichozės simptomai:

  • haliucinacijos – dalykų, kurių nėra, girdėjimas, matymas, užuodimas ar jutimas;
  • kliedesiai – mintys ar įsitikinimai, kurie neatitinka realybės;
  • maniakiška nuotaika – kalbėjimas ir mąstymas per daug arba per greitai, jausmas, jog esi „pasaulio viršūnėje“ arba „aukštai“;
  • prasta nuotaika – depresijos požymiai, užsispyrimas ar ašarojimas, energijos stoka, apetito praradimas, nerimas, susijaudinimas arba miego sutrikimas;
  • kartais maniakiškos bei prastos nuotaikos mišinys – arba greitai besikeičiančios nuotaikos;
  • įtarinėjimas ar baimės jausmas;
  • nerimas;
  • jautimasis labai sutrikusiu;
  • elgesys ne pagal charakterį/ žmogaus būdą.

Gydymas

Kaip ir kiekvienas gydymas, jis parenkamas pagal individualius niuansus. Pirmiausia, gydymas yra medikamentinis, reikalinga psichiatro priežiūra, stacionarinis gydymas ligoninėje, psichikos sveikatos centre, kur užtikrinama saugi, struktūruota, palaikanti aplinka. Šis pirmasis gydymo etapas gali trukti savaites ar mėnesius, priklausomai nuo simptomų ir atsako į gydymą. Po to naudinga pratęsti gydymą derinant medikamentinį gydymą ir ilgalaikę palaikomąją psichoterapiją.  

 

Kada kreiptis medicininės pagalbos?

Pogimdyminė psichozė yra rimta psichinė liga, kuriai reikalinga skubi medicininė pagalba. Ji gali greitai pablogėti, o liga gali kelti pavojų motinos ir kūdikio saugumui. Pogimdyvinė psichozė yra laikina ir išgydoma su profesionalia pagalba, tačiau tai yra neatidėliotinas atvejis ir būtina nedelsiant gauti pagalbą. Jei jaučiate, kad jūs ar kas nors iš jūsų pažįstamų kenčia nuo šios ligos, nedelsdami paskambinkite savo gydytojui, kreipkitės į artimiausios ligoninės skubios pagalbos skyrių arba skambinkite 112.

Kiti mūsų įrašai

Patogus žmogus: savo gerumo spąstuose
Patogus žmogus – asmuo, kuris stengiasi įtikti, patikti, padėti, padaryti aplinkinius laimingus, tačiau dažnai dėl to aukojantis savo poreikius, interesus. Žmogus aukojasi ne (tik) dėl altruistinio...
Daugiau
Psichologinė pasakų pusė
Ar galėjo pelenė sirgti depresija, o snieguolės pamotė turėti menką savivertę? Turbūt visi esam skaitę gerai žinomas pasakas vaikams, bet turbūt ne visi susimąstėm apie pasakos herojų psichinę būklę ar...
Daugiau