Kaip atrasti motyvaciją?

Motyvacija. Kaip ją atrasti, o atradus – nepamesti?

Motyvacijos procesas mums reikalingas tam, kad galėtume sėkmingai siekti tikslų, įgyvendinti norimus pokyčius, augti bei tobulėti. 

Su kuo jums asocijuojasi Naujieji metai? Tikriausiai dažnam iš mūsų tai – nauja pradžia, naujų tikslų kėlimas, savitas startas svajonių įgyvendinimui. „…Pradėsiu seniai atidėliotą veiklą, pradėsiu sportuoti, gyvensiu sveikai, daugiau rūpinsiuosi savimi…“. Su naująja pradžia galime prižadėti sau begalę dalykų, išsikelti sau begalę lūkesčių, stačia galva panirti į visų jų įgyvendinimą ir po kurio laiko prigauti save, kad pažadų nebesilaikome, išsikeltų tikslų nebesiekiame, o turėtas pirminis entuziazmas kažkur išblėso. Pažįstamas jausmas? Būtent dėl to šiuo laikotarpiu norisi kalbėti apie tai, kas skatina mus kelti sau tikslus, rūpintis savimi, mokytis, keisti, svajoti, veikti – apie motyvaciją. Ir apie tai, kas ji tokia, kokia ji būna, kaip ją atrasti, o atradus nepamesti…

Trumpai ir paprastai tariant, motyvacija yra psichologinis procesas, kuris skatina mus veikti – visuma veiksnių, kurie paskatina imtis vienokio arba kitokio elgesio. Motyvacijos procesas mums reikalingas tam, kad galėtume sėkmingai siekti tikslų, įgyvendinti norimus pokyčius, augti bei tobulėti. Visgi, kartais nutinka taip, kad tampa sunku atrasti motyvacijos net ir labiausiai trokštamiems dalykams įgyvendinti. Kas lemia tai, kad kartais jos pristingame? Štai keletas priežasčių:

    • Per didelis planų/norų skaičius. Kai norų sąrašas tampa pernelyg ilgas, laukiančių darbų ar tikslų tampa per daug, įsivyravęs chaotiškumas ne motyvuoja, o didina atidėliojimo tikimybę ir skatina vidinį išsekimą bei nuovargį;
    • Dvejojimas savimi. Nepasitikėjimas savo jėgomis ar nuolat lydintis savikritiškumas gali stipriai kišti koją pradėti siekti savo tikslų;
    • Psichikos sveikatos problemos. Motyvacijos stygius kartais gali būti vienu iš psichikos sutrikimų simptomų ar suprastėjusios emocinės sveikatos požymiu;
    • Pasitenkinimo dėl savo veiklos trūkumas. Tikslų kėlimasis tik dėl to, kad reikia taip daryti, o ne dėl to, kad norisi patiems, gali ženkliai sumažinti vidinės motyvacijos jausmą ir kliudyti pradėti juos įgyvendinti;
    • Netinkamas požiūris. Normalu kartais patirti nesėkmes, tačiau, jei ilgainiui atsiranda jų vengimas, bijojimas ir koncentracija tik į tai, kas blogo gali nutikti, motyvaciją pajausti sunku;
    • Tikslų specifiškumo stygius. Jei keliami tikslai yra pernelyg abstraktūs, susiduriama su jų įgyvendinimo sunkumais – paprasčiausiai gali būti neaišku, kaip jų galima pasiekti.

Tad, jei atpažįstate susiduriantys su šiomis priežastimis, tikėtina, kad prieš pradedant dirbti su motyvacijos atradimu, tikslinga būtų pakoreguoti ir jas. Kai pavyksta tai išspręsti, galime žengti kitą žingsnį ir pradėti svarstyti, kaip galime atrasti motyvacijos. Taigi, kas galėtų mums padėti atrasti motyvacijos savo tikslams įgyvendinti?

    • Blaškymosi sumažinimas. Niekas neblaško labiau nei chaosas mintyse. Leidimas sau sustoti, susitvarkyti aplinką, susidėlioti vidinius prioritetus ir ryžtingai atsisakyti nereikšmingų, laiką ir energiją siurbiančių dalykų – tai, kas turėtų tapti pradžia naujų ir kryptingų tikslų kėlimui;
    • Rašymas raštu. Išsiugdytas įprotis rašyti padeda įsinešti struktūros ir aiškumo savo mintyse, emocijose ir planuose. Išrašykite visus savo siekius, sudėliokite juos prioritetine tvarka nuo labiausiai trokštamų iki galinčių palaukti. Laikykite sąrašą matomoje vietoje, kad nepamirštumėte savo tikslų ir sektumėte progresą;
    • Tinkama tikslo siekimo seka. Dažniausiai galutinio tikslo turėjimas sukelia įspūdį, kad jis tolimas ir nepasiekiamas, o tai mažina motyvaciją. Pradėkite iškeldami sau vieną konkretų tikslą, padalinkite jį į kuo smulkesnius žingsnius, paprastas užduotis, kurios tarsi laipteliai vestų link galutinio tikslo. Kiekvienam žingsniui nusimatykite laikotarpį, iki kada jį įgyvendinsite;
    • Atpažinkite kliūtis. Baimė, kad gali iškilti kliūčių siekiant savo tikslų, skatina atidėliojimą ir mažina motyvacijos lygį. Tačiau neretai tai yra neišvengiamas dalykas, tad tikslingiausia – atpažinti jas, įsivardyti ir susikurti planą joms įveikti. Pasvarstykite, kokios kliūtys gali kilti, suskirstydami jas į tas, kurių įveika priklauso nuo jūsų ir kurios yra niekaip nesukontroliuojamos. Susikurkite įveikos planą tik toms, kurias galite kontroliuoti;
    • Pozityvus savęs skatinimas. Tikslų siekimas yra laiko, energijos, sąmoningumo ir kitų resursų reikalaujantis procesas. Nedideli savęs apdovanojimai už pirmus sėkmingai įveiktus tikslo žingsnius bei nuolatinis savęs pagyrimas už dedamas pastangas ir kliūčių įveikimą didina motyvacija tęsti procesą. Reguliariai raštu fiksuokite, ką padarote dėl savo tikslo įgyvendinimo, rašykite pagyrimus sau, o kartais ir skirkite sau norimą apdovanojimą.

Pasiekus norimą motyvacijos lygį ir susiformavus tinkamą tikslų siekimo rutiną, svarbu palaikyti šį procesą, kad gebėtume likti savimi pasitikintys ir produktyvūs. Visgi, natūralu, kad kartais motyvacija susvyruoja. Ką galime daryti, kad šį motyvacijos ir tikslų siekimo procesą pavyktų išlaikyti norimame lygyje?

    • Dėmesys energijos valdymui, o ne tik laiko valdymui. Normalu, kad patyrus sėkmę siekiant tikslų, pradeda norėtis dar daugiau. Vis tik, svarbu adekvačiai įvertinti savo turimus resursus, kad nepatirti perdegimo. Šiuo atveju patartina dėmesį skirti būtent energijos lygio valdymui, kadangi net jei turėsime daug laisvo laiko, tačiau stigsime fizinės ir emocinės energijos, motyvacijos lygį išlaikyti taps vis sunkiau. Atlikdami užduotis darykite pertraukas, planuokite reguliarias atostogas, siekite kokybiško ir stabilaus miego/darbo/laisvalaikio režimo, laikykitės sveikatai palankios mitybos, būkite fiziškai aktyvūs – visa tai leis užtikrinti stabilius energijos resursus ir optimalią savijautą.
    • Reguliarus tikslų peržiūrėjimas. Normalu, kad su laiku kinta norai, poreikiai ir tai, ko siekiame. Susidėlioję pirminį savo tikslų sąrašą, ilgainiui galime pamatyti, kad prioritetai kinta, kai kurie siekiai gali tapti svarbesni, kiti – mažiau reikšmingi. Šiame procese svarbu išlaikyti sąmoningumą: reguliariai peržvelkite savo tikslų sąrašą ir atnaujinkite jį atsižvelgdami į esamus savo poreikius, norus ir sąlygas, nevenkite keltis sau naujų tikslų, išbraukti tų, kurių nebesinori, ir viduje normalizuokite visus šiuos pokyčius – turėti įsipareigojimų sau yra svarbu, bet dar svarbiau leisti sau į juos žiūrėti geranoriškai ir palankiai sau bei savo savijautai.

Motyvacija ir sėkmingas tikslų siekimas yra tai, ką iš esmės galime turėti kiekvienas. Deja, ji neatsiranda savaime – turime peržvelgti, kas kiša koją jai atsirasti, dirbti su tais kliuviniais, sąžiningai sau atsakyti, kokie dalykai mus motyvuoja ir dėl ko siekiame to, ko siekiame. Svarbiausia prisiminti, kad tame yra reikalingas lygiai toks pats sąmoningas ir kryptingas įdirbis, kaip ir keliaujant link bet kurio kito pokyčio savyje.

Kiti mūsų įrašai

Kas yra panikos priepuolis ir kaip jį atpažinti?
Panikos priepuolis – staiga kylantis intensyvios baimės epizodas, kuris pasiekia piką per kelias minutes. Jis apima bent 4 ar daugiau fizinių ir (būtinai) psichologinių požymių: Fiziniai požymiai: Širdies...
Daugiau
Žmogaus stiprybės šaltiniai: psichologiniai resursai
Į ką atsiremti, kai gyvenimas slysta iš po kojų? Kaip nepalūžti prieš negandas ir nelaimes? Iš kur pasisemti stiprybės, kai jautiesi silpnas ir pažeidžiamas? Žmogaus stiprybė ir atrama slypi jo psichologiniuose...
Daugiau