Kalėdinis laiškas vienišam žmogui nuo vienišo žmogaus

Per šventes vienišumo jausmas stiprėja, nes kažkuriuo momentu pradedi save „matuotis” su kitais.

Artėja šventinis laikotarpis, kai visi kels Kalėdines šeimos fotosesijas į socialinius tinklus, šventinių stalų nuotraukas, blizgančius apdarus, raudonas pižamas su elniukais prie eglučių, švenčių akimirkas su šeima, laimingi veidai, nuotraukose daug žmonių. Bet kaip jautiesi tu, kai neturi vaikų, neturi antros pusės ir galbūt mažai artimųjų? Kaip jautiesi tu, kai draugai nelabai kviečia tave kažkur prisijungti, nes tu vienas (-a)? Ieškai aplinkoje panašaus likimo brolio ar sesės? Ar pasilieki vienas žiūrėti „Vienas namuose” ir valgyti valgyti valgyti? O gal atsikemši alkoholio butelį, kad nematyti, nejausti realybės? Per šventes vienišumo jausmas stiprėja, nes kažkuriuo momentu pradedi save „matuotis” su kitais, jie tai turi šeimas, aš neturiu, jie turi kam pirkti dovanas ir dėti po egle, o aš tai ne, jie kelia nuotraukas, aš tai ne ir visa savęs smugdymo tirados melodija galvoje pasileidžia kaip kokia gniūžtė nuo kalno. O ką pasakysiu darbe, kai manęs paklaus ką veikiau, ką gavau dovanų, ką pirkau.. Teks vėl nulenkti galvą, pasukti akis, kažką nujuokauti, tylėti su liūdesiu viduj, kai klausysi kaip kolegos dalinasi kokios VAU buvo šventės.

O dabar iš vieno kampo matymo, prašau pereiti į kitą kampą ir pažiūrėti kitomis akimis.

 

Tai štai, pirma ir svarbiausia taisyklė. Nustoti save lyginti su kitais, tu niekada nežinai ką slepia žmogaus šypsena, ir ar tikrai po ja yra džiaugsmas. Žinau ne vieną vyrą ir moterį, kurie sukandę dantis būna šeimoje, nes taip reikia, nes ką žmonės pasakys jei skirsiuos, nes reikia būti šeimoje dėl vaikų, o jei išsiskyrus liksiu vienas (-a). Žinau ne vieną žmogų, kai šeimoje jaučiasi be proto vieniši – tai yra tikroji vienatvė, kai esi su kažkuo, bet viduj toks vienišumo jausmas. Socialiniuose tinkluose yra nemažai suvaidintos emocijos, suvaidintos realybės. Žinau ne vieną moterį ir vyrą, kur išgyvena šeimoje psichologinį ir fizinį smurtą, negali išeiti iš toksiškų santykių, o socialiniuose tinkluose gražiai blizga jų nuotraukos. Tad nespręsk apie knygą tik iš jos viršelio, kiekviena šeima turi savo istoriją, viena laimingą, kitą siaubo, trečia tragikomedijos.

 

Antra taisyklė, mylėk save, saugok save ir džiaukis savim, tokio kaip tu daugiau nėra tokio pačio šioje žemėje, tu esi pakankamas, pilnateisis šios žemės gyventojas, nesvarbu, kad ir neturi šeimos ir santykių. Kiti tave myli nei daugiau nei mažiau, lygiai tiek pat kiek tu pats save myli. Vadinas džiaugies savim, lepini save, saugai save. Meilė sau tai nėra sutvarkyti plaukai, sutvarkyti nagai, ar nudepiliuotas kūnas. Meilė sau – tai buvimas taikoje su savim pačiu, su esama realybe, gerbimas savęs pirma viduje, o tada aplinkoje. Meilė sau yra ir sveika agresija, kai neleidi savęs žeminti, iš savęs juoktis, kai stabdai kitų replikas, kurios skaudžios, o ypač dėl tavo buvimo vienu. Po buvimu vienu visada yra istorija, visada yra daug jausmų, išgyvenimų ir patirčių, jos vertos pagarbos, tu vertas pagarbos.

 

Trečia taisyklė, tu visada gali nueiti vienas pavakarieniauti, nueiti į koncertą, nueiti į teatrą, baseiną, išvykti savaitgaliui į SPA. Žinau ne vieną žmogų, kuris atriboja save nuo gyvenimo, nes yra vienas. Tu gali keliauti, eiti šokti, medituoti, vykti į stovyklas ir t.t. Tu esi ties pasirinkimo riba ir arba atimsi iš savęs visa tai arba ne. Žinau ne vieną žmogų, kuris neišeina vienas pasivaikščioti, apie pavalgymą kavinėje net nekalbu, tarsi neturi teisės, galvoja, kad visi žiūri, mąsto ką galvoja ir t.t. Leisk sau būti, tai nėra apie tai, kad per Kalėdas kažkur išeiti, tai apie ištisus metų laikus. Kalėdos širdyje gali vykti ištisus metus ir privalai švęsti gyvenimą kasdien, tiesiog, nes gyvenimas yra pilnas tiek daug gražių dalykų. Jei sunku juos pamatyti, ar nėra drąsos – visada yra psichoterapija, visada gali išsikalbėti, save sustiprinti ir judėti pirmyn, atsižvelgiant į vidinį poreikį, vidinį balsą, savo balsą pirma, ne kitų.

 

Ketvirta taisyklė, baik būti auka, tu gali rinktis viduje jausmą, kaip nori jaustis santykyje su savimi. Gali save skaudinti, bet gali ir savim viduje džiaugtis. Gali pradėti mokytis, naujos kalbos, naujo hobio, siūti, megzti, važinėti motociklu, ieškoti klubų ar spec. grupių, ieškoti naujų kontaktų. Taip tam reikia drąsos, taip kartais būna labai nelengva, bet rezultatas vertas pastangų. Taip kaip gyveni ir jauties šiandien yra tavo gyvenimo ir pasirinkimų rezultatas. veiksmas veiksmas ir dar kartą veiksmas leidžia mokytis, pažinti, pasimatuoti. Bet jei neini niekur, nedarai nieko, lieki nei daugiau nei mažiau, o lygiai toje pačioje vietoje.

 

Tad pabaigai, švenčių proga ir ne tik jų, linkiu mylėti save, švęsti gyvenimą kasdien, ir daryti kažką dėl to, dėl savęs, dėl savo buvimo pakankamu santykyje pirma su savimi, pats svarbiausias ir mylimiausias žmogus esi tu pats sau. Net Biblijoje parašyta, mylėk savo artimą kaip patį save, vadinasi kito mylėt daugiau negu myli save – negali.

Kiti mūsų įrašai

Psichologinė pasakų pusė
Ar galėjo pelenė sirgti depresija, o snieguolės pamotė turėti menką savivertę? Turbūt visi esam skaitę gerai žinomas pasakas vaikams, bet turbūt ne visi susimąstėm apie pasakos herojų psichinę būklę ar...
Daugiau
Didžiausios „MĄSTYMO KLAIDOS”
Mūsų mintys gali būti mūsų geriausios draugės arba įkyrios priešės. Tai ką mąstome padeda mus įgalinti save motyvuoti, veikti, džiaugtis, ar priešingai nuvertinti save, liūdinti ar siūlyti užsidaryti nuo...
Daugiau