Kaip ir kodėl būti dėmesingiems čia ir dabar?

Chaosas ir triukšmas galvoje, viena kita vejančios ir į neišnarpliojamą kamuolį susipynusios mintys… Ar ši būsena pažįstama? Tai – perdėtas mąstymas, dažnai sutinkamas anglišku overthinking terminu. Jis pats savaime gali būti labai įtraukiantis – nuo pirminės minties „O kas jeigu…?“ greitai galime pasinerti į nuolatinį galvojimą, kas blogo yra nutikę arba dar gali nutikti. Didžiausia perdėto mąstymo problema – nepaliaujantis koncentravimasis į praeitį arba į ateitį, nepastebint svarbiausio – dabarties – momento. Tuomet mes galime pradėti jausti nerimą, energijos stygių, tapti apatiški aplinkai ir jaustis beviltiški ir neturintys resursų spręsti esamas problemas. Viena iš galimybių ištrūkti iš užsisukusios minčių karuselės ir pastebėti esamą momentą – dėmesingas įsisąmoninimas.

Dėmesingas įsisąmoninimas yra neutralus esamo momento pastebėjimas, atkreipiant dėmesį į savo kūno pojūčius, mintis, emocijas, atsisakant vertinimo ir tiesiog būnant su savimi visu ir visokiu čia ir dabar. Dėmesingas esamo momento įsisąmoninimas atsiranda tuomet, kai tam tikru būdu sukoncentruojame savo dėmesį:

  • Tikslingai – dėmesį valingai nukreipiame į pasirinktų pojūčių stebėjimą.

  • Į esamą momentą – dėmesį fokusuojame tik į tai, kas vyksta dabartyje, o jam nukrypus į praeitį arba ateitį, valingai ir švelniai grąžiname atgal į esamą momentą.

  • Nevertinant – neutraliai stebime savo patirtis ir leidžiame sau nevertinti jų kaip gerų ar blogų, patinkančių ar nepatinkančių.

 

Reguliariai praktikuojamas dėmesingas įsisąmoninimas gali turėti plataus spektro naudą mūsų sveikatai:

 

Psichologinė nauda:

 
  • ↓Mažėja: stresas, nerimas, depresyvumas.

  • ↑Didėja: savistaba, sąmoningumas, stabilumas, laimingumas, atjauta, pasitenkinimas darbu, pasitenkinimas santykiais, prasmingumo pojūtis.

Kognityvinė nauda:

 
  • ↓Mažėja: dėmesio ir minčių klajojimas.

  • ↑Didėja: dėmesio koncentracija, kūrybiškumas, problemų sprendimas, atmintis.

Fizinė nauda:

 
  • ↓Mažėja: lėtinis skausmas, įsitempimas.

  • ↑Didėja: imuninės sistemos atsakas, miego kokybė.

Kiti mūsų įrašai

Kas sukelia panikos priepuolį ir kaip turėtume elgtis?
Panikos priepuolio priežastys: Panikos priepuoliai signalizuoja apie psichologinius, žmogaus vidinio pasaulio sunkumus, kurie pasireiškia per kūno kalbą. Panikos priepuoliai prasideda, kai žmogus susiduria...
Daugiau
12 žingsnių, kurie padės pasirūpinti savo emocine sveikata
Nuo ko pradėti, jog skirtume daugiau dėmesio sau ir savo emociniai būsenai? Psichologė Greta Kučinskaitė teigia, jog vadovaudamiesi šiais 12 svarbių žingsnių mes galėsime efektyviau pasirūpinti savimi....
Daugiau