Viskas ką jauti šiandien- yra normalu. Šiomis dienomis pratinamės girdėti, kad normalu yra jausti nerimą, įtampą, pyktį. Tačiau, o kaip apie kitus jausmus. O kaip apie kaltę ir gėdą? Apie kaltę, kad nesijaučiu taip blogai ir pakankamai ramiai reaguoju? Apie kaltę, kad gyvenu gyvenimą, kai tuo tarpu kiti jaučia didelį nerimą ar kariauja? Apie gėdą, …
Meilė – kiekvienam mūsų ypatingas ir skirtingus pojūčius suteikiantis jausmas. Tačiau visi mes norime mylėti ir būti mylimi. Kodėl? Svarstyti galėtume daug, tačiau turbūt vienas iš pagrindinių aspektų yra mūsų prigimtis. Mes gimstame socialinėje aplinkoje ir santykis su kitais nuo pat pirmos gimimo akimirkos mums tampa ypatingai svarbus. Kūdikiui jaučiant meilę jam formuojasi saugumo jausmas, …
Depresija – nuotaikos sutrikimas, kuris pasireiškia prislėgtumu, liūdesiu, interesų ir energijos sumažėjimu, malonumo jausmo praradimu. Šis sutrikimas paveikia mintis, emocijas, elgesį ir fizinę sveikatą bei trukdo kasdieniam gyvenimui. Depresijos simptomai: Prislėgta nuotaika, nevilties, beviltiškumo jausmai, kurie vyrauja nuolat ar didžiąją dienos dalį; Abejingumas interesams, nesidomėjimas, negalėjimas džiaugtis veikla, daiktais ar įvykiais, kurie anksčiau teikė malonumą, …
Mūsų mintys gali būti mūsų geriausios draugės arba įkyrios priešės. Tai ką mąstome padeda mus įgalinti save motyvuoti, veikti, džiaugtis, ar priešingai nuvertinti save, liūdinti ar siūlyti užsidaryti nuo pasaulio. Ir jau prieš 2 tūkstančius metų Hipokratas sakė: „Kiekvienas žmogus turėtų žinoti, kad iš proto, ir tik iš proto, kyla mūsų malonumai, džiaugsmai, lygiai kaip …
Ar galėjo pelenė sirgti depresija, o snieguolės pamotė turėti menką savivertę? Turbūt visi esam skaitę gerai žinomas pasakas vaikams, bet turbūt ne visi susimąstėm apie pasakos herojų psichinę būklę ar net sutrikimus. O jeigu pažiūrėtume įdėmiau į pasakų personažus ir patyrinėtume juos psichologiškai? Gal būtų visai įdomu patyrinėti jų mąstymo ir elgesio ypatumus bei pasąmonės …
Tikriausiai nesuklysime sakydami, kad bet kokios konfliktinės situacijos daugeliui iš mūsų asociuojasi su nemaloniomis emocijomis – tokiomis, kurių norisi visais įmanomais būdais išvengti. Vis dėlto, didesni ar mažesni konfliktai yra neišvengiama mūsų gyvenimo dalis, kuri, nors ir keldama nepatogias, nepriimtinas mums patiems emocijas, dar gali ir auginti mūsų asmenybes bei, paradoksalu, tačiau stiprinti santykius su …
Pykti negalima atleisti: kur dedame kablelį spręsdami konfliktines situacijas? Skaityti daugiau »
Anksčiau koprikausomais žmonėmis buvo laikomi priklausomo asmens partneriai. Tačiau pastebėta, kad kopriklausomybės požymiai būdingi daug didesnei daliai žmonių, – suaugusiems alkoholikų ar narkomanų vaikams, emociškai ar psichiškai nestabilių žmonių artimiesiems, sunkiomis ligomis sergančiųjų artimiesiems, elgesio problemų turinčių vaikų tėvams, neatsakingų žmonių artimiesiems, žmonėms, kurie teikia pagalbą kitiems. Taigi, kas yra kopriklausomas žmogus? Kopriklausomas žmogus – …
Kopriklausomybė – veidrodinis priklausomybės atspindys Skaityti daugiau »
Pasitikėjimas savimi – žmogaus tikėjimas savo jėgomis, savo galėjimu įveikti išsikeltus ar gyvenimo iškeltus uždavinius. Pasitikėjimas savimi skirstomas į dvi rūšis: Bendrasis pasitikėjimas savimi, – tai bendras tikėjimas savo jėgomis; Specifinis pasitikėjimas savimi, – tikėjimas, jog esi galintis įveikti uždavinius ir sėkmingas tam tikrose specifinėse sferose, kategorijose. Literatūroje ir kasdienėje kalboje savivertė ir pasitikėjimas savimi …
Konfliktas – tai priešingų tikslų, interesų, pozicijų, nuomonių susidūrimas, kai žmones užvaldo stiprūs jausmai ir emocijos. Nepaisant to, kad konfliktas, tai normalus socialinis reiškinys, jo valdymo būdai gali būti įvairūs – vieni padeda atrasti sprendimus, kiti sukelia krizes ir tik pablogina situaciją. Naudingi konfliktai yra tie, kuriuos mes suvaldome, iš jų pasimokome ir tampame net …
Dėl ko dažniausiai kyla konfliktai ir kaip jų išvengti? Skaityti daugiau »
PSICHOTERAPIJA – panikos priepuolius sukelia psichologiniai sunkumai, todėl apsilankius pas gydytojus ir išsityrus sveikatą, verta praverti psichologo kabineto duris. Psichoterapijos metu žmogus turi galimybę geriau suprasti, kokios priežastys nulėmė panikos atsiradimą, su specialisto pagalba mokytis jas įveikti. MEDIKAMENTINIS GYDYMAS – kartais panikos priepuoliai stipriai paveikia žmogaus kasdienį funkcionavimą, atsiranda stiprus vengimo elgesys, socialinis nerimas, …
Kas gali padėti išvengti panikos priepuolių? Skaityti daugiau »
