Depresija. Kas tai?

Depresijos simptomai:

• Prislėgta nuotaika, nevilties, beviltiškumo jausmai, kurie vyrauja nuolat ar didžiąją dienos dalį;
• Abejingumas interesams, nesidomėjimas, negalėjimas džiaugtis veikla, daiktais ar įvykiais, kurie anksčiau teikė malonumą, buvo įdomūs;
• Miego sutrikimai, kurie pasireiškia prasta miego kokybe, nemiga, ankstyvu rytiniu atsibudimu ir negalėjimu užmigti ar pernelyg dideliu mieguistumu, noru ilgai miegoti;
• Apetito ir kūno svorio pokyčiai, kurie pasireiškia sumažėjusiu ar padidėjusiu noru valgyti ir dideliu svorio mažėjimu ar didėjimu;
• Nuolatinis nuovargis, energijos trūkumas ir fizinis vangumas netgi atliekant įprastus, daug pastangų nereikalaujančius darbus, kurie prailgsta;
• Pablogėjusi dėmesio koncentracija ir sulėtėjęs mąstymas, kalba, pasilpnėjusi atmintis;
• Fiziologinės priežasties neturintys kūno skausmai, tokie kaip galvos, nugaros, raumenų ar skrandžio;
• Negatyvios, savikritiškos mintys, vyraujantys menkavertiškumo, kaltės jausmai;
• Pesimistinis ateities matymas;
• Mintys apie savižudybę, kurios atsiranda depresijai stiprėjant;

Nustatant depresiją bent keletas šių simptomų yra daugiau nei dvi savaites. Sergant šia liga sutrikdoma kasdienė žmogaus veikla, atsiranda sunkumai darbe ar mokslo įstaigoje, santykių ir buities iššūkiai. Tai, kas anksčiau atrodė paprasta atlikti, tampa ypatingai sunku.

Depresijos priežastys:

Depresijos priežastys gali būti įvairios ir daugialypės, taigi šios ligos atsiradimą dažnai sąlygoja bent keletas priežasčių. Pagrindinės depresijos priežastys:

• Genetinis paveldėjimas – depresija dažniau serga pirmos eilės jau depresija sergančiųjų ar anksčiau sirgusių pacientų giminaičiai.
• Fizinės sveikatos sutrikimai – susiduriantys su ūmiomis sveikatos problemomis ar sergantys sunkiomis lėtinėmis ligomis turi didesnę riziką sirgti depresija.
• Biologiniai pakitimai – biologiniai pakitimai smegenyse, kurie gali atsirasti dėl genetinių ypatumų, persirgtų ligų, kurios veikia centrinę nervų sistemą. Hormonų svyravimai nėštumo ar pogimdyviniu metu, menopauzės laikotarpiu taip pat gali padidinti depresijos riziką.
• Intensyvūs psichologiniai išgyvenimai – artimo žmogaus mirtis, skyrybos, smurtas, patyčios, intensyvus staigus ar sekinantis ilgalaikis stresas šeimoje, mokslo įstaigoje ar darbe, mobingas, artimo žmogaus slauga.
• Ankstyvosios vaikystės trauma – vaikystėje patirtas stresas ar smurtas (fizinis, seksualinis ar emocinis) padidina depresijos riziką.
• Socialiniai sunkumai – darbo ar gyvenamosios vietos praradimas, bankrotas, finansinės problemos, emigracija.
• Piknaudžiavimas alkoholiniais gėrimais, narkotinėmis medžiagomis, medicininiais preparatais. Priklausomų žmonių artimiesiems, kurie su jais gyvena kartu, taip pat gali padidėti depresijos rizika.

Profesionali pagalba/gydymas

Depresija geriausiai gydoma medikamentinio gydymo ir psichoterapijos deriniu. Papildoma nemedikamentinė pagalba sau apima laikymąsi sveikos mitybos ir miego režimo, fizinio aktyvumo didinimą, šviesos terapiją ar kasdienį buvimą lauke dienos šviesoje, bendravimą su artimaisiais, draugais, malonios veiklos, pomėgių įtraukimą į kasdienybę.

Kada ieškoti psichologo pagalbos?

Jei bent keletas depresijos simptomų vargina daugiau nei dvi savaites, pradeda trukdyti įprastam gyvenimui, kasdienių užduočių atlikimui darbe, mokykloje ar namuose, būtina kreiptis profesionalios pagalbos.